Kalbės apie Siriją
Didelė tikimybė, kad Generalinėje Asamblėjoje dalyvausiantis Rusijos prezidentas pasirinks Sirijos ir kovos su „Islamo valstybe“ temą. Apie tai, papasakojo jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Šių metų rugpjūčio 28-ąją V. Putinas patvirtino informaciją apie savo dalyvavimą 70-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje, kur vyksta rugsėjo pabaigoje Niujorke. Jubiliejinės sesijos metu numatyti net du du jo pareiškimai: nuolatinio vystymosi taryboje ir pirmosios dienos bendrųjų debatų programoje.
70-oji JT Generalinės Asamblėjos sesija prasidės rugsėjo 15-ąją, 25-27 dienomis vyks susirinkimas, kurio metu turės būti priimti globalūs nuolatinio vystymosi tikslai. Jie pakeis Tūkstantmečio tikslus, priimtus dar 2000-aisiais. Rugsėjo 28-ąją įvyks bendra diskusija, kurios metu pasisakyti galės visų 193 valstybių – JT organizacijos narių atstovai.
V. Putinas JT Genaralinėje Asamblėjoje dalyvavo 2000, 2003 ir 2005 metais.
Kodėl būtent dabar?
Rusija pastaruoju metu itin suaktyvino savo karinį dalyvavimą Sirijoje, tuo sukeldama Vakarų susirūpinimą. Rusijos valdžia visiškai neslėpdama tvirtina, kad „vykdo seniau pasirašytų kontraktų įsipareigojimus tiekti ginkluotę“. „Mūsų kariai jau seniai ten, jie užtikrina karinės technikos perdavimą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tačiau Vakarų, ypač JAV atstovai turi įtarimų, kad Sirijoje jau dabar vyksta aktyvi Rusijos karinė intervencija. Žiniasklaidoje gausu pranešimų apie sirų pakrantėje kuriamą bent 1 tūkst. žmonių galinčią aptarnauti karinę bazę su oro uostu atvyksiančiai kariuomenei.
Įvardijamos kelios versijos, kodėl V. Putinas būtent dabar galėjo nuspręsti pradėti karinę kampaniją Sirijoje. Anot „The Globe and Mail“ kalbėjusio Kanados globalios politikos instituto darbuotojo George'o Petrolekaso, tarnavusio Bosnijoje ir Afganistane, svarbu suprasti, kodėl Rusija pradeda veikti būtent dabar, nors galėjo tuo užsiimti bet kuriuo metu.
Šiuo metu Sirijos prezidentas B. al Assadas kontroliuoja vos 17 proc. Sirijos teritorijos, ir pasinaudoti jo nuvertimu būtų lengviausia miestą po miesto užimančioms „Irako ir Levanto islamo valstybei“ ir įvairioms islamistų grupuotėms, mano ekspertas.
„V. Putinui islamistų sėkmė Sirijoje atsišauktų jo paties užnugaryje, Čečėnijoje: keli geriausi „Islamo valstybės“ karo lauko vadų – čečėnai. Nuvertus B. al Assadą jie Siriją paverstų megadžihadistine valstybe arba suskaldytų į dvi ar daugiau islamistinių valstybių. Vakaruose dažnai neatkreipiamas dėmesys, kad vienas iš seniausių krikščionių patriarchatų, palaikantis ryšius su Maskva, Sirijoje yra įsikūręs Damaske, – pasakoja G. Petrolekasas. – V. Putinas, save vadinantis „tikėjimo gynėju“, yra ištikimas Maskvos partiarchato sąjungininkas ir jo rytų stačiatikių istorijos interpretacijos šalininkas“. Eksperto nuomone, dabartinis Rusijos elgesys reiškia viena – krikščionių teisės regione turi būti ginamos, o bet koks siūlymas, kaip išspręsti „Islamo valstybės“ problemą turi būti sveikintinas.
Vienas iš tokių sprendimo būdų gali būti V. Putino būtent Niujorke rugsėjo pabaigoje planuojamas pateikti „Islamo valstybės“ puolimo planas. Vienos Rusijos, ar kartu su sąjungininkais iš Vakarų. „Novaja Gazeta“ apžvalgininkas Kirilas Martynovas teigia, kad tokiu atveju Rusijos prezidentas tikėtųsi nuolaidų iš Vakarų dėl Ukrainos. O pasaulio akyse jis iš Ukrainą užpuolusio tirono gali virsti nuo šventyklas sprogdinančių, galvas kapojančių ir migrantų „siaubą“ Europai atsiuntusių džihadistų išgelbėjusiu lyderiu.
Nuojautą dėl galimų pokyčių Sirijoje stiprina dar ir tai, kad daugiau nei metus Ukrainoje bujojęs karas netikėtai prieš kelias savaites nutilo. Nutilo tiek, kad Ukrainos spauda praėjusią savaite turėjo konstatuoti – „šiandien per visą dieną nebuvo užfiksuota nė vieno apšaudymo“. Tai yra, netgi nepilotuojama žvalgyba yra atšaukta, o Maskvos kišeninės „Donecko liaudies respublikos“ vadeivos prieš savaitę atliko rokiruotę. Už kažkokį, strategiškai Maskvai visiškai nenaudingą, vietos referendumą pasisakę politikai porą parų pasėdėjo rūsyje ir vėliau tyliai dingo, vietoje jų atėjo tie, kurie klusniai vykdo Kremliaus nurodymus. Ukrainoje ramu tiek, kad Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai sutarė netrukus surengti dar vieną susitikimą, kurio metu tikimasi aptarti „jau dvi savaites vykdomų Minsko susitarimų perspektyvas“.
Būtent šie faktoriai leidžia manyti, kad labiau pulti, negu derėtis mėgstantis Rusijos lyderis ruošiasi dar vienam žingsniui. Dabartinė krizė Europoje tam yra itin paranki – kuo didesnis visuomenės pasipiktinimas, iš vienos pusės migrantais ir vietos politikais, leidžiančiais jiems atvykti, iš kitos pusės, pačių migrantų galimais agresijos išpuoliais – tuo daugiau tikimybių, kad pasaulinė bendruomenę bus priversta sutikti su jo sąlygomis dėl Sirijos.
