Kraštutinių dešiniųjų atstovai susitiko Vienoje, kad aptartų kampanijos prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą eigą. Sausio pabaigoje Austrijos dešinieji sukvietė bendraminčius iš visos Europos.
Į Vieną atvyko išties marga kompanija - Danijos nacionalistai, flamandijos separatistinės Vlaams Belang partijos nariai, Bulgarijos „Nacionalinės puolimo sąjungos“ atstovai bei kiti radikalai, kurie sausio 31 – vasario 1 dienomis diskutavo dėl veiksmų, kurie galėtų sustabdyti Lisabonos sutarties ratifikavimą.
Pagrindinis šio radikalių politikų susitikimo siekis – nacionalines vyriausybes įtakoti taip, kad jos pasipriešintų Lisabonos sutarties akcentams. Vienas pagrindinių šio forumo pranešėjų buvo Karlas Albertas Šačneideris, Niurnbergo universiteto teisės profesorius, kuris praėjusiais metais Vokietijos Konstituciniame teisme atstovavo Bavarijos politiką, euroskeptiką Piterį Goveilerį. Šis euroskeptikas teisinėmis priemonėmis siekė sustabdyti Lisabonos sutarties ratifikavimą.
Tačiau Vienos susitikimo metu kraštutinių dešiniųjų atstovai nusprendė, kad jie nesiūs delegato, kuris šiemet ginčytų Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą antrame referendume. Tuo labiau, kad prieš pirmą referendumą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo Airijoje kairiųjų ir centristų atstovo Ž.M. La Ručko, kuris buvo pasirengęs bendradarbiauti rengiant kampaniją prieš šios sutarties ratifikavimą, bendradarbiavimo atsisakyta. Toks žingsnis žengtas todėl, kad kraštutiniai dešinieji pabūgo prarasti savo šalininkų pasitikėjimą. Be to, tai buvo grindžiama ir nacionaline kiekvienos tautos apsisprendimo teise.
„Aš nenoriu, kad Airijos gyventojai kištųsi į danų vidaus politikos reikalus, todėl esu įsitikinęs, kad airiai taip pat nenori, jog Danijos politikai reguliuotų jų apsisprendimą dėl Lisabonos sutarties“ – akcentavo danų radikalios nacionalistinės partijos atstovai. Kiti radikaliai pozicijai atstovaujantys politikai Vienos susitikime taip pat palaikė nuomonę, jog viena tauta negali reguliuoti kitos tautos politinių sprendimų. Todėl kampanijas prieš Lisabonos sutartį praves tik savo šalyse.
Tačiau Lisabonos sutarties ratifikavimas – ne vienintelis klausimas, kurį aptarė radikalūs dešinieji. „Pro-Koeln“ - antiislamistų judėjimas, susikūręs kaip priešprieša mečečių statybai Kelno mieste, akcentavo islamo plitimą Europoje. Vienos susitikime propaguodama savo idėjas, ši organizacija veikia ir politiniame lygmenyje.
Bulgarijos nacionalistai pasisakė prieš ES plėtrą, Vengrijos kraštutinių dešiniųjų atstovai apžvelgė tautinių mažumų integracijos klausimą ir aršiai kritikavo kai kurias mažumas, tokias kaip čigonai.
Ksenofobinėmis pažiūromis garsėjanti Šiaurės lyga, atstovaujanti Italijos radikalias organizacijas, taip pat buvo pakviesta į Vieną, tačiau dėl juridinių keblumų negalėjo atvykti. Galima tik spėti, kad ši organizacija taip pat būtų iškėlusi čigonų tautybės asmenų integracijos klausimą.
Šveicarijos nacionalistai akcentavo globalizacijos įtaką, Rusijos radikalus vienijanti „Suvienytoji Rusija“ Vienoje išreiškė nepasitenkinimą JAV interesų plėtra Europoje. Užbaigdami Vienos konferenciją rusų radikalai pabrėžė, kad visos Europos dešinieji nacionalistai turėtų susivienyti į vieningą bloką prieš „JAV imperializmą“.
