„Pažeisdamas sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį, „Gazprom“ piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Toks „Gazprom“ elgesys (jei bus patvirtinta, kad taip ir buvo) kliudo parduoti dujas iš vienos valstybės narės į kitą bendrojoje rinkoje ir dėl jo mažėja dujų rinkų likvidumas ir efektyvumas. Taip atsiranda dirbtinės kliūtys valstybių narių tarpusavio prekybai ir išauga dujų kainos“, - rašoma EK pranešime spaudai.
Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager sakė, jog piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi ES dujų rinkose, „Gazprom“ pažeidžia ES antimonopolines taisykles.
„Manome, kad jis galėjo dirbtinai sukurti kliūtis, trukdančias nukreipti dujų srautus iš kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių į kitas, ir taip kliudyti tarpvalstybinei konkurencijai. Išlaikydamas nacionalines dujų rinkas suskaidytas, „Gazprom“ taip pat galėjo nustatyti kainas, kurias šiuo metu laikome nesąžiningomis. Jeigu mūsų įtarimai pasitvirtintų, „Gazprom“ dėl savo elgesio patirtų teisinių pasekmių“, - sakė EK narė.
Ji taip pat pareiškė, jog šis tyrimas nėra politinis.
„Šis tyrimas nėra politinis, bet suprantu, kad dėl jo gali būti tokių spekuliacijų“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė M.Vestager.
„Gazprom“ suteikta 12 savaičių atsakyti į prieštaravimo pareiškimą, jis taip pat gali prašyti žodinio bylos nagrinėjimo. Komisija visiškai užtikrins „Gazprom“ teisę į gynybą ir atidžiai išnagrinės jos pastabas. Tai, kad pareikštas prieštaravimo pareiškimas, nereiškia, kad galutinis tyrimo rezultatas jau yra aiškus, rašoma EK pranešime.
Preliminariose išvadose teigiama, kad „Gazprom“ Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos rinkose kliudo konkurencijai. Be to, koncernas nustato teritorinius apribojimus, drausdamas dujų eksportą ir nurodydamas, kad įsigytos dujos būtų suvartojamos konkrečioje teritorijoje.
„Iš dalies tokios nesąžiningos kainos atsiranda dėl „Gazprom“ taikomos kainodaros, kuria tiekimo sutartyse dujų kainos susiejamos su naftos produktų krepšelio kainomis ir kuria bendrovei „Gazprom“ suteikiamas pranašumas jos klientų sąskaita“, - teigiama pranešime.
EK nurodo, kad Bulgarijoje ir Lenkijoje „Gazprom“ gali naudotis dominuojančia padėtimi, susiedamas dujų tiekimą su reikalavimu klientams prisiimti įsipareigojimus dėl dujų perdavimo infrastruktūros: „Pavyzdžiui, dujų tiekimas buvo susietas su reikalavimu investuoti į „Gazprom“ remiamą dujotiekio projektą ar sutikti su tuo, kad „Gazprom“ sustiprintų dujotiekio kontrolę“.
„Gazprom“ atmeta EK kaltinimus
Rusijos koncernas „Gazprom“ Europos Komisijos (EK) kaltinimus dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Europos Sąjungos (ES) dujų rinkose atmeta.
EK pateiktas prieštaravimo pareiškimas yra nepagrįstas, rašoma „Gazprom“ pranešime spaudai.
„EK priimtas prieštaravimo pareiškimas yra tik vienas vykdomo antimonopolinio tyrimo etapas ir nereiškia, kad juo „Gazprom“ pripažįstamas pažeidęs kokius nors ES antimonopolinius įstatymus“, – pabrėžiama pranešime.
„Mes tikimės, kad vykdant tyrimą bus tinkamai paisoma mūsų teisių ir teisėtų interesų, vadovaujantis ES ir tarptautine teise. Be to, tikimės, jog bus atsižvelgta į tai, kad „Gazprom“, kurio jurisdikcija yra už ES ribų, yra įmonė, kuriai, vadovaujantis Rusijos įstatymais, yra suteiktos viešai svarbios funkcijos, suteiktas strateginės, valstybės kontroliuojamos organizacijos statusas“, – teigiama pranešime.
Rusijos analitikų nuomone, už pažeidimą „Gazprom“ gali būti skirta 2-4 mlrd. eurų bauda.
S.Lavrovas: EK kaltinimai „Gazprom“ pažeidžia susitarimus su Rusija
Europos Komisija (EK), pareiškusi kaltinimus Rusijos koncernui „Gazprom“ dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Europos Sąjungos (ES) dujų rinkose, pažeidžia Rusijos ir ES bendradarbiavimo susitarimus, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras.
„ES trečiasis energetikos paketas, reikalaujantis atskirti gamybą, tranzitą, skirstymą ir vartojimą, priimtas, nepaisant galiojusių sutarčių. Toliau tęsiasi bandymai taikyti reikalavimus atgaline data“, – interviu Rusijos radijo stotims sakė S.Lavrovas, komentuodamas EK koncernui „Gazprom“ trečiadienį pateiktą prieštaravimo pareiškimą.
„Tai visiškai nepriimtina bent jau todėl, kad mes turime 1999 metais su ES pasirašytą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kurio niekas neatšaukė. Juo šalys įsipareigojo nesiimti veiksmų, kurie blogintų verslo sąlygas. Be to, su kai kuriomis ES narėmis esame pasirašę dvišalius susitarimus dėl investicijų apsaugos, kurios taip pat draudžia bloginti verslo sąlygas“, – pridūrė jis.
Anot Rusijos diplomatijos vadovo, Rusija šioje situacijoje turi pakankamai argumentų savo tiesai apginti.
„Argumentų mes turime. Monopolinį tyrimą EK planavo seniai, buvo ir kratų įmonėse (su „Gazprom“ susijusiose – red.)“, – pabrėžė S.Lavrovas.
Lietuvos politikai: EK sprendimas padidino Lietuvos galimybes laimėti Stokholmo arbitražą
Europos Komisijos trečiadienį pateikti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“, anot Andriaus Kubiliaus, padidino Lietuvos galimybes Stokholmo arbitraže prisiteisti milijardinę kompensaciją už per brangiai pirktas dujas.
„Šis ryžtingas Europos Komisijos žingsnis turėtų padaryti galą Rusijos dujų monopolininko piktnaudžiavimams Europoje. Tai rodo, kad 2011 metais mūsų pasirinktas būdas priešintis „Gazprom“ manipuliacijoms teisinėmis priemonėmis ima duoti vaisių. Dabar gerokai sustiprėja Lietuvos pozicijos Stokholmo arbitraže prisiteisti mums padarytą kelių milijardų litų žalą“, – pranešime spaudai sakė A.Kubilius.
Pasak politiko, Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri ėmėsi teisinių gynybos priemonių prieš „Gazprom“ - pradėti tyrimą dėl nesąžiningai nustatomų dujų kainų tuometinė A.Kubiliaus Vyriausybė EK paprašė 2011 metų sausį.
2012 metų spalį Lietuva kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl maždaug 1,5 mlrd. eurų permokos, kuri susidarė dėl „Gazprom“ Lietuvai per brangiai tiektų dujų, grąžinimo. Arbitražo sprendimo tikimasi sulaukti jau šiemet.
Opozicijos lyderiui pritarė ir energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.
„Labai svarbu, kad paskelbta būtent dabar, nes aš neabejoju, kad tai turės teigiamą Lietuvai poveikį Stokholmo arbitraže, tai ženkliai sustiprina mūsų pozicijas. (...) Manau, kad šitas prieštaravimo pareiškimas turėtų būti naudojamas kaip įrodymas procese“, - BNS teigė buvęs energetikos ministras, dabar - Vilniaus tarybos narys A.Sekmokas.
Jis spėjo, kad „Gazprom“ tikriausiai bandys ginti savo poziciją ir skųst šį EK sprendimą.
„Aš manau, kad pirmiausiai „Gazprom“ bandys vienaip ar kitaip ieškoti išlygų. Jau matėme iš pono Milerio („Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris - BNS) pasisakymų, kad jeigu kaina vienoda visoms Europos šalims, tai ji bus aukšta. (...) Negali atmesti ir kito varianto - gali būti, kad „Gazprom“ bandys ieškoti kompromiso, nusileisti, tačiau aš labiau tikėčiau, jog bus bandoma ginti savo poziciją, kovoti. Tai aš laikyčiau labiau tikėtinu variantu, turint galvoje visą geopolitinę situaciją“, - sakė A.Sekmokas.
Dalia Grybauskaitė: Rusijai bus sunkiau naudotis „Gazprom“ siekiant įgyventi savo tikslus
Vertindama EK sprendima Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmiausiai pabrėžė jo reikšmę Rusijos užsienio politikai.
„Pagaliau priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dujų rinkoje. Lietuva inicijavo šį tyrimą ir buvo teisi. EK teigimu, net 8 šalyse „Gazprom“ taikė nesąžiningas kainas,varžė laisvą prekybą dujomis ir darė įtaką energetikos infrastruktūrai. Nuo šiol Kremliui naudoti „Gazprom“ kaip politinio ir ekonominio šantažo įrankį Europoje bus sudėtingiau“, - Moldovoje viešinčios Dalios Grybauskaitės komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
D.Grybauskairtė ir kiti Lietuvos pareigūnai ne kartą kaltino Rusiją naudojant dujų tiekimą kaip spaudimo priemonę. Šiemet komercinę veiklą pradėjęs suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje užtikrino pirmąją alternatyvą „Gazprom“ Baltijos šalyse.
-------------
Stiprėjant Vakarų konfrontacijai su Rusija dėl Ukrainos krizės sprendimo, EK pernai rugsėjį laikinai sustabdė „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, siekdama išvengti jo politizavimo. Informuoti šaltiniai teigė, jog „Gazprom“ šių metų balandžio pradžioje leido suprasti norintis tartis su EK. Oficialios derybos dėl susitarimo nutrūko pernai, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
Buvusio Lietuvos energetikos ministro Arvydo Sekmoko manymu, EK galėjo siekti, kad „Gazprom“ atsisakytų ieškinio prieš Lietuvą dėl trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo įgyvendinimo, todėl buvo pristabdytas Komisijos tyrimas dėl jo taikytų per didelių kainų Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse.
Oficialų tyrimą dėl „ Gazprom“ veiklos ir per didelių dujų kainų Lietuvoje ir kai kuriose Rytų ir Vidurio Europos šalyse Komisija pradėjo dar 2012 metais, įtarusi, jog koncernas piktnaudžiauja dominuojama padėtimi šalių dujų tiekimo rinkoje.
