„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kad EK pritarimas yra labai svarbus, nes dabar aiški jėgainės statybų finansavimo schema.
„Tai bus nacionalinė parama, kurią Lietuva gauna iš Europos Sąjungos fondų. Kad tai būtų galima padaryti, tą reikėjo suderinti su Europos Komisija. Tai yra patvirtinimas, kad parama šitam projektui gali būti skirta. Tai labai svarbus žingsnis, su tokiu patvirtinimu turime susiderinę pilną projekto finansavimo schemą“, - BNS sakė D.Misiūnas.
Birželį skelbta, kad Europos investicijų bankas (EIB) statyboms suteiks 190 mln. eurų paskolą - jis bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dar vadinamo Junkerio planu. „Lietuvos energijos“ atstovė Ernesta Dapkienė BNS teigė, kad EIB paskola sudarys 50 proc. jėgainės vertės, 40 proc., arba 150 mln. eurų, sieks europinė parama, o likę 10 proc. - „Lietuvos energijos“ lėšos.
EK pranešė įvertinusi projektą pagal Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires ir nustatė, kad ES parama, kuri įvardijama kaip valstybės pagalba, jam skiriama, neperžengiant gairėse nustatytos viršutinės ribos. Be to, anot EK, Lietuva įrodė, kad be paramos projektas nebūtų pakankamai rentabilus.
„Lietuvos projektas statyti kogeneracinę jėgainę Vilniuje yra geras J.C.Junckerio Investicijų plano įgyvendinimo pavyzdys. Jis atitinka valstybės pagalbos skyrimo taisykles ir yra naudingas tiek Lietuvos piliečiams, tiek aplinkai“, - EK pranešime sakė eurokomisarė Margrethe Vestager (Margretė Vestager).
„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis teigia, kad Vilniuje planuojama statyti jėgainė išspręs susikaupusių atliekų bei aukštų šilumos kainų problemas.
„Šis Europos Komisijos sprendimas ilgai lauktas ir labai svarbus Lietuvai ir vilniečiams. Be šios paramos Vilniaus kogeneracinės jėgaines projektas nebūtų įmanomas. Tuo tarpu po šio sprendimo yra visiškai aišku, kad didelio efektyvumo kogeneracinė jėgainė Vilniuje tikrai stovės. Manome, kad jėgainė ne tik padės efektyviai išspręsti susikaupusių atliekų, bet ir aukštų šilumos kainų problemas“, – pranešime spaudai teigė N.Rasburskis.
Elektrinę už 178,29 mln. eurų turėtų statyti „Steinmuller Babcock Environment“ konsorciumas, kuriame yra didžiausia Lenkijos inžinerinių ir infrastruktūros objektų statybų grupė „Budimex“ ir Lietuvos dujotiekių statybos bendrovė „Kauno dujotiekio statyba“, o jos biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už 149,65 mln. eurų turėtų įrengti Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“.
Jėgainę sudarys du kogeneracijos įrenginiai – pirmajame bus deginamos neperdirbamos komunalinės atliekos, o antrasis bus kūrenamas biokuru.
Komunalinių atliekų deginimo įrenginio elektrinė galia sieks 18 megavatų (MW), o šiluminė galia – 53 MW. Biokuro įrenginio elektrinė ir šiluminė galia sudarys atitinkamai 70 MW ir 174 MW.
Vilniaus kogeneracinę jėgainę šalia „Vilniaus energijos“ trečiosios termofikacijos elektrinės Gariūnuose ir Vilniaus regiono komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos planuojama pastatyti iki 2018-ųjų pabaigos. Kol kas projektas bus plėtojamas tik „Lietuvos energijos“ jėgomis, o vėliau, jei bus rastas partneris - kartu su juo. Vyriausybė pernai projektą pripažino valstybei svarbiu.
Junkerio planas yra skirtas investiciniams infrastruktūros projektams, švietimo sistemoms, tyrimams ir inovacijoms, be to, gali pasinaudoti ir nedidelės verslo bendrovės. Lėšos iš šio fondo yra skolinamos.
