Europos Komisija (EK) nori daugiau konkurencijos ir imasi atvirai konfrontuoti su energetikais, trečiadienį rašo “Spiegel”.
Kaip parnešama, pateikiami pasiūlymai tuoj pat įplieskė karštus ginčus.
Europos Komisija šiandien sutarė, kad energijos – dujų ir elektros – gamyba ir paskirstymas privalo būti atskirti, tokiu būdu palengvinant smulkesnių rinkos subjektų galimybes dalyvauti šioje rinkoje.Gamintojų įsteigtos bendrovės, tokiu būdu, nebeturėtų pranašumo prieš skirstomuosius tinklus.
Gali būti, jog Firmos savininkės, išsaugotų savo turimus tinklus, kaip nuosavybę, tačiau išnuomotų juos nepriklausomiems tinklų operatoriams (Independent System Operator), perduodami įmonės kontrolę, investicijų politikos klausimus ir tinklų priežiūrą. Suskaldyti skirstymo tinklus į regioninius ir vietinius, kurie tiektų energiją galutiniam vartotojui, pasiūlymai nenumato.
EK mėgins sustiprinti konkurenciją tiek elektros, tiek dujų tiekimo rinkoje. Vartotojams norima suteikti “tikro pasirinkimo galimybę” tarp skirtingų paslaugų tiekėjų. Vartotojai, kaip numatoma, turės kas mėnesį būti detaliai informuojami apie jų sunaudojamus energijos kaštus.
Ligi šiol smulkieji rinkos dalyviai turi naudotis didžiųjų koncernų perdavimo tinklais, nes neturi savų. Įstatymo projekto rengėjai pastebi, jog tose šalyse, kur skirstomieji tinklai realiai atskirti nuo gamintojų, vidutinis šeimos ūkis už energiją moka kur kas mažiau. Vokietijoje, kur viskas sutelkta koncernų rankose, mokama vidutiniškai 280 EUR per mėnesį, kai tuo tarpu, tinklus atskyrusiose Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje – maždaug 180-čia eurų mažiau. Vokietijoje, kaip žinia, dominuoja keturi energetiniai gigantai: RWE , E.on , EnBW ir Vattenfall Europe, valdantys 80 nuošimčių bendros energijos rinkos.
Įstatymų paketas, numatantis dvi kryptis ir tris konkrečius pertvarkymus, gali įsigalioti, jei jam pritars ES ministrų taryba ir Europos Parlamentas. Abiejose institucijose tebeverda karšti ginčai. Prancūzijoje ir kai kuriose kitose šalyse raginama šį projektą atmesti. Vokietija ir Prancūzija ėmėsi telkti kai kurias naująsias ES nares, kurios nenori, kad būtų skaldomos jų nacionalinės bendrovės. Siūlomos garantijos bendrovių akcininkams – jų akcijų paketų padalinimas, skiriant po lygią dalį kiekvienoje skaldomo koncerno įmonėje, netenkina šalių vyriausybių. Dar daugiau – šios šalys atmeta ir bet kokias kitokias alternatyvas.
Ankstesniems, visiško gamybos ir tinklų atskyrimo planams didieji koncernai pasipriešino ypač aršiai, vadindami nacionalizacija. Federalinė Vokietijos valdžia taip pat pasisakė prieš.
Būtent reaguodama į tai, Europos Komisija parengė šį antrąjį variantą, pagal kurį daugeliui Vokietijos miestų įmonių būtų leista neatskirti gamybos ir perdavimo tinklų.
Energijos kainos “Senojoje” Europoje
Šalis Kaina už kWh*
Belgija 16,29
Danija 25,82
Vokietija 21,48
Suomija 11,52
Prancūzija 12,41
Britanija 14,66
Italija 23,10
Nyderlandai 23,42
Austrija 15,77
Ispanija 15,15
Švedija 17,23
Šveicarija 11,58
*Kainos pateiktos euro centais, namų ūkiui, suvartojančiam 3500 kWh. Šaltinis: Energy Advice Ltd.