Šiuo metu 2017 m. apskaičiuotas 2,4 proc. BVP augimas viršija lapkričio mėn. rudens ekonominės prognozės projekcijas (2,2 proc. euro zonai ir 2,3 proc. ES). Nuo lapkričio mėn. taip pat padidintos 2018 ir 2019 m. euro zonos ir ES ekonomikos augimo prognozės: nuo 2,1 iki 2,3 proc. šiems metams ir nuo 1,9 iki 2,0 proc. 2019 m.
Tą lėmė tiek stipresnis cikliškas impulsas Europoje, kur padėtis darbo rinkose toliau gerėja ir ekonominių vertinimų rodiklis yra ypač aukštas, tiek stipresnis, nei tikėtasi, pasaulinės ekonominės veiklos ir prekybos atsigavimas.
Prognozė Lietuvai: 2018 m. keičiasi ekonomikos augimo varomosios jėgos
Tikimasi, kad 2017 m. realus BVP augo 3,8 proc. (2016 m. buvo 2,3 proc.). Pagrindinė tokio augimo priežastis – dėl palankių tarptautinės prekybos sąlygų 2017 m. dviženkliu skaičiumi padidėjusios Lietuvos eksporto apimtys, ypač paslaugų sektoriuje.
Infliacija 2017 m. (matuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) siekė 3,8 proc. Didžiausią poveikį tam darė išaugusios pasaulinės energijos kainos, padidinti akcizai ir dėl žymaus atlyginimų kilimo gerokai išaugusios paslaugų kainos. 2018 ir 2019 m. infliacija turėtų šiek tiek mažėti, atitinkamai iki 2,9 ir iki 2,6 proc. Svarbiausi kainų kilimo prognozės laikotarpiu veiksniai turėtų būti energijos kainos ir atlyginimų didėjimas.
Dėl tikėtinai mažėsiančių eksporto ir vartojimo prognozuojamas kiek mažesnis BVP augimas 2018 ir 2019 m. – atitinkamai 2,9 ir 2,6 proc. Vis dėlto tikimasi, kad investicijos ekonomikai 2018 m. suteiks didesnį postūmį nei 2017 m., nes vis geriau panaudojamas ES investicijų finansavimas ir kompanijos daugiau investuoja į pažangiąsias technologijas, kad kompensuotų mažėjančių darbo jėgos išteklių poveikį. Importo apimtys veikiausiai išliks tokios pačios kaip ir eksporto.
Nuo šių metų Europos Komisija kasmet skelbs po dvi išsamias prognozes (pavasario ir rudens) ir po dvi tarpines prognozes (žiemos ir vasaros), o ne po tris išsamias prognozes žiemą, pavasarį ir rudenį, kaip buvo daroma nuo 2012 m. Tarpinės prognozės apims visų valstybių narių ir euro zonos, taip pat visos ES metinį ir ketvirčio BVP ir einamųjų bei vėlesnių metų infliaciją. Šiuo pokyčiu grįžtama prie Komisijos ankstesnio prognozių teikimo modelio ir Komisijos prognozių tvarkaraštis suvienodinamas su kitų institucijų (pvz., Europos Centrinio Banko, Tarptautinio valiutos fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) tvarkaraščiais.
