EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas nepagrįstomis vadina kalbas, esą dauguma Europos šalių, kovodamos su ekonomikos krize, mažina PVM, o Lietuva daro priešingai. Naujienų agentūros ELTA žurnalistui Vaidotui Beniušiui komentuodamas Europos Komisijos pristatytą ekonomikos atgaivinimo planą K. Sadauskas pabrėžė, kad iš jo kiekviena valstybė pasiims tai, kas jai tinka, o Lietuvai labai svarbios yra energetikai numatytos lėšos.
- Kuo Europos Komisijos pristatytas ekonomikos atgaivinimo planas naudingas Lietuvai, ar jis padės spręsti energetikos problemas, klausia „Respublika“?
- Per kitus ir dar vėlesnius metus Europos Komisija siūlo apie 5 mlrd. eurų paprastai nepanaudojamų biudžeto lėšų skirti infrastruktūros projektams - energetikai ir plačiajuosčiam ryšiui. Energetikos prioritetas yra jungtys siekiant bendros rinkos.
Tada bus daugiau konkurencijos, mažės sąskaitos žmonėms. Vienas iš energetikos projektų būtų Baltijos jungčių planas, jį kaip vieną pavyzdinių paminėjo ir Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Siekiama pinigus investicijoms atlaisvinti iki kitų metų pabaigos.
Taip pat planuojamos investicijos į „žaliąsias“ technologijas – pastatų efektyvumą, technologijas, taupiąsias lemputes, atsinaujinančius šaltinius, „žaliuosius“, t.y. saugius, taupius ir modernius automobilius. Visa tai padės sutaupyti valstybėms pinigus, kurie būtų mokami už importuojamus produktus.
Bet energetika - tik viena iš daugelio sričių, yra kitų pasiūlymų, kurie veiks tik drauge. Kaip sakė J. M. Barroso, šie pasiūlymai yra tarsi įrankių dėžė. Iš jų reikia pasirinkti tai, kas tinka kiekvienai šaliai.
- Kalbant apie elektros jungtį į Švediją kartais sakoma, kad iš Lietuvos ir Latvijos pasirinkti turės Europos Komisija. Ar tai tiesa?
- Ne, Komisija šioje situacijoje arbitras nebus, ji negali pakeisti dvišalės ar daugiašalės diplomatijos. Būtų keista, jei dvi broliškos ES kaimynės su normalia diplomatija ir solidarumo supratimu nesusitartų dėl strateginių dalykų.
Jeigu tai tikrai taip svarbu, kaip sako Lietuva ir Latvija, tai ir sprendimas turėtų būti rastas greitai. O Komisija yra pasiruošusi padėti, kuo gali, pirmiausia ieškant finansavimo ir derinant techninius dalykus.
- Kokius pasiūlymus Komisija teikia dėl mokesčių? Ar teisingi vertinimai, kad Europos Komisija siūlo mokesčius mažinti, o Lietuva daro priešingai?
- Apskritai kalbant, Komisija ir Bendrija negali kištis į mokesčių reikalus, nes tai valstybių narių kompetencija. Tam tikrais atvejais gali būtiinstrumentas, bet šiame pakete tai tikrai nėra viena svarbiausių priemonių.
Neteisingai sakoma, kad visi mažina PVM. Kol kas tai padarė tik Jungtinė Karalystė, beje, ir joje buvo daug prieštaravimų. Net šiame veiksmų plane pateikiama abejonių dėl PVM mažinimo. Šiuo metu neretai sutaupytus pinigus žmonės ne naudoja vartojimui, o, liaudiškai tariant, padeda į kojinę, tuo sumažinimu labai dažnai pasinaudoja tarpininkas, o ne galutinis vartotojas.
Komisija neneigia, kad PVM sumažinimas galėtų suveikti, bet ragina į tuos dalykus žiūrėti atsargiai. Tai daryti gali tik tos šalys, kurios yra sutvarkiusios savo viešuosius finansus, kurios neturi biudžeto deficito arba jis labai mažas. Tie, kurie geriau ūkininkavo, turi didesnę manevro laisvę - gali mažinti mokesčius, didinti išlaidas, skatinti vartojimą, importą, eksportą, investicijas.
Kitoms šalims mažinti mokesčius yra daug sunkiau. Reikia nepamiršti, kad yra vadinamasis Stabilumo ir augimo paktas, kuris neleidžia viršyti 3 proc. biudžeto deficito.
Gyvename bendroje rinkoje. Jei vienoje šalyje galima gaivinti ekonomiką, tuo pasinaudos ir kitos. Pavyzdžiui, jei Vokietija imasi priemonių skatinti vartojimą, tai akivaizdu, kad tai bus naudinga ir Lietuvai, net jei Lietuva tokių galimybių neturi.
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Vaidotas Beniušis
