Europos Komisija grasina valstybėms kandidatėms užsukti pinigų čiaupą, jeigu šios iki įstojimo nesukurs milijardinių subsidijų, kurios numatytos jų žemės ūkiui, panaudojimo ir valdymo institucijų. "Jei nebus visų reikiamų sudėtinių dalių, pinigai iš Briuselio paprasčiausiai nepradės tekėti", - pirmadienį pareiškė ES žemės ūkio reikalų komisaras Francas Fišleris (Franz Fischler).
Už ES plėtrą atsakingas komisaras Giunteris Ferhoigenas (Guenter Verheugen) praėjusios savaitės pabaigoje išvardino iš viso 28 probleminius klausimus, kurios aštuonios iš dešimties valstybių kandidačių privalo išspręsti iki priėmimo į Sąjungą 2004 metų gegužės 1 dieną.
Anot šaltinių Europos Komisijoje, rudenį turėtų pradėti ryškėti, ar Komisija pasinaudos numatytomis išlygomis, turinčiomis užtikrinti bendrosios vidaus rinkos funkcionavimą. Šiuo "avariniu stabdžiu" ES per pirmuosius trejus metus po naujųjų narių priėmimo gali prireikus apriboti laisvą asmenų ir prekių judėjimą. Taip ES tikisi apsisaugoti nuo galimų sunkumų, kurie gali kilti naujosiose narėse, prisitaikant prie naujos joms tvarkos. Europos Komisija sprendimą dėl apsauginių išlygų taikymo gali priimti paprasta balsų dauguma.
Daug kas, anot Briuselio, paaiškės lapkričio 5 dieną, kai G. Ferhoigeno (Guenter Verheugen) tarnyba pateiks išsamias ataskaitas apie valstybes kandidates. "Tada išmuš tiesos valanda", - teigia ES diplomatai. Vėliausiai tada paaiškės, ar būsimosios narės pajėgs pačios susidoroti su joms iškilusiomis problemomis.
G. Ferhoigenas (Guenter Verheugen) praėjusią savaitę paragino pirmiausia Lenkijos Vyriausybę daryti "namų darbus" aštuoniose srityse. Probleminėms sritims, pasak šaltinių Komisijoje, be kita ko, priskiriamas ES pieno kvotų valdymas, ES subsidijų žemės ūkiui išmokėjimo įstaigų įsteigimas ir finansų kontrolės administraciniai gebėjimai.
dpa-ELTA
