Europos Komisija už tai nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno konsoliduota apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
„Šiandien priimtas sprendimas pašalina „Gazprom“ sukurtas kliūtis, kurios trukdo laisvam dujų tiekimui Vidurio ir Rytų Europoje“, – ketvirtadienį pareiškė už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager.
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pasiekė susitarimą antimonopolinėje byloje, kurioje „Gazprom“, Kremliaus remiama energetikos milžinė, buvo kaltinama piktnaudžiavimu savo, kaip dujų tiekėjos, dominuojančia padėtimi Rytų Europos valstybėse narėse.
„Dabar „Gazprom“ turi imtis tinkamų veiksmų, kad būtų paskatinta Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų integracija: sudaryti sąlygas nevaržomam dujų tiekimui konkurencinėmis kainomis, padėti vartotojams. Atėjo laikas „Gazprom“ pradėti vykdyti savo įsipareigojimus. Jų nesilaikant, gali būti skirta bauda, kuri gali sudaryti iki 10 proc. apyvartos“, – savo paskyroje „Twitter“ tinkle parašė M. Vestager.
Pasak M. Vestager, pagal susitarimą „Gazprom“ nustatomi griežti įpareigojimai ir būsimo elgesio taisyklės.
Pasak Komisijos narės, susitarimas „bus naudingas milijonams Europos vartotojų, kai jie šildo namus arba ruošia maistą, ir įmonėms, kurios yra priklausomos nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų.
EK koncernui nustatyti privalomi įsipareigojimai numato, kad „Gazprom“ nebegali sutartimis riboti galimybių laisvai tiekti dujas, privalo panaikinti bet kokius apribojimus klientams perparduoti dujas į kitas valstybes nares.
Be to, „Gazprom“ turės sudaryti sąlygas tiekti dujas į Vidurio ir Rytų Europos regionus, kurie dėl jungiamųjų dujotiekių trūkumo iki šiol izoliuoti nuo kitų valstybių narių, pavyzdžiui Baltijos šalys ir Bulgarija.
Koncerno klientams suteikiama priemonė užsitikrinti, kad jų mokama dujų kaina atitiktų kainų lygį Vakarų Europos dujų rinkose, pirmiausiai suskystintų dujų prekyvietėse.
„Gazprom“ taip pat nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos galėjo išsiderėti iš klientų, pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje.
2017 metų kovo mėnesį M. Vestager jau pritarė „Gazprom“ pasiūlytiems įsipareigojimams, tačiau dėl Rytų Europos šalių pasipiktinimo oficialus sprendimas buvo atidėtas.
Spėjama, Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG, reikalaujanti „Gazprom“ skirti griežtas sankcijas, Komisijos sprendimą apskųs teismui.
Lietuva galbūt skųs EK sprendimą dėl „Gazprom“ – S. Skvernelis
Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą neskirti baudos Rusijos dujų koncernui „Gazprom“. Pasak premjero, sprendžiant dėl konkurencijos pažeidimų, pažeidėjams turėtų būti taikomi vienodi kriterijai.
„Galvojau, – kaip ir minėjau susitikime su komisare (už konkurenciją atsakinga EK nare Margrethe Vestager – BNS), kad tie sprendimai turi būti taikomi analogiškai ir vienodai. Gaila, kad yra toks sprendimas priimtas, bet vis tiek tai yra, sakykime, žingsnis į priekį, kadangi ši bendrovė („Gazprom“ – BNS) privalės skaidriai, pagal visuotinai priimtas taisykles dalyvauti rinkoje – bent tai yra pliusas (...) Mes svarstysime variantą (skųsti sprendimą – BNS) ir apsispręsime, ką daryti“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
EK pernai „Lietuvos geležinkeliams“ už išardytą geležinkelio ruožą į Rengę Latvijoje skyrė beveik 28 mln. eurų baudą. Bendrovė šį sprendimą apskundė Europos teismui, tačiau baudą sumokėjo.
„Turi būti analogiškai taikomos tos pačios priemonės, nepriklausomai nuo valstybės dydžio ir bendrovės dydžio (...) Mums neaktualu, gal kažkam kitam bus aktualu, bet tai vis tiek žingsnis į priekį, ypač kalbant apie ilgalaikius kontraktus, su kuo teko anksčiau susidurti (Lietuvai – BNS)“, – sakė premjeras.
tv3.lt primena, kad Komisija tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse Lietuvos iniciatyva pradėjo 2011 metais. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.
Komisija tyrė „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas 2017 metais pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad jis atlygintų žalą. Imtis griežtesniu sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalavo ir kitos regiono valstybės.
Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – 2016 metų birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „ Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.
Vienas „Gazprom“ vadovų: esame patenkinti EK sprendimu
Europos Komisijai (EK) ketvirtadienį paskelbus, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, naudodamasis dominuojančia padėtimi, Lietuvoje ir dar keturiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse galėjo nustatyti aukštesnes dujų kainas, vienas „Gazprom“ vadovų pareiškė esantis patenkintas tokiu sprendimu.
„Esame patenkinti sprendimu dėl antimonopolinio tyrimo sureguliavimo, apie kurį šiandien pranešė Europos Komisija. Visada patvirtinome, jog esame pasirengę sąžiningai bendradarbiauti nustatyta tvarka ieškant konstruktyvaus abipusiai priimtino sprendimo“, – pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.
„Esame įsitikinę, kad šiandien priimtas sprendimas yra bendros Europos dujų rinkos veikimui labiausiai priimtinas rezultatas. „Gazprom“ visada laikėsi taikomų ES konkurencijos teisės nuostatų reikalavimų ir patvirtina, jog yra įsipareigojęs jų laikytis ateityje“, – pridūrė jis.
Europos Komisija nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
Vidutinė „Gazprom“ dujų kainai Europai 2017 metais buvo 3,06 karto didesnė nei vidaus rinkai.
„Gazprom“ akcijų kursas Maskvos biržoje į Komisijos sprendimą beveik nereagavo. Nuo sesijos pradžios iki 13 val. 30 min. vietos laiku (ir Lietuvos laiku) įmonės akcijos atpigo vos 0,01 procento.
A. Sekmokas: pastačius „Nord Stream 2“, „Gazprom“ toliau naudotų dominuojančia padėtimi
Europos Komisijos (EK) Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ nustatyti privalomi įpareigojimai, turintys užkirsti kelią jo dominavimui Vidurio ir Rytų Europoje, neteks prasmės, jei bus nutiestas antrasis „Nord Stream“ dujotiekis, sako buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Žiūrint į ateitį labai daug parodys, ar bus pastatytas „Nord Stream 2“, kuris yra geopolitinis projektas ir kuriam, bent jau skelbiama, Europos Komisija nepritaria ir pats projektas ne visiškai atitinka Europos Sąjungos direktyvų, tai matysis. Jei „Nord Stream 2“ bus įgyvendintas, tai kalbėti apie kažkokius įpareigojimus „Gazprom“ yra realybės apudravimas“, – BNS sakė A. Sekmokas, 2011 metais inicijavęs Lietuvos skundą Komisijai prieš „Gazprom“.
„Kaip „Gazprom“ naudojosi dominuojančia padėtimi, tai tam tikru laipsniu jis naudosis ir toliau. Tai lemia silpnavaliai Europos politikai ir taip pat galingas didžiųjų Europos kompanijų lobizmas“, – pridūrė jis.
Antimonopolinį „Gazprom“ veiklos tyrimą baigusi Komisija ketvirtadienį pareiškė, kad koncernas, naudodamasis dominuojančia padėtimi, Lietuvoje ir dar 4-iose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas. Už tai Komisija koncernui nustatė privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų.
„Matome, kad buvo pažeidimai, kurie neatitinka Europos teisės aktų, buvo kreipimaisi, skundai, buvo patirti nuostoliai, tačiau sankcijų nebuvo. Vieną kartą išvengus tokių sankcijų, manau, yra pagrindo kalbėti apie tai, kodėl reikia griežtai laikytis kažkokių įsipareigojimų, jeigu vis tiek yra nebaudžiama už pažeidimą“, – sako A. Sekmokas.
Komisija tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse Lietuvos iniciatyva pradėjo 2011 metais. Skaičiuota, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie 1,5 mlrd. eurų nuostolį.
„Tų nuostolių, tos žalos, kurią Lietuva patyrė, dėl kurios kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir teikė skundą Komisijai, niekas nekompensuos. Mes tą žalą patyrėm ir tuo reikalas baigėsi. Aišku, gerai, kad bent tam tikrus įsipareigojimus „Gazprom“ teko prisiimti, bet mes savo problemas jau išsisprendėm pasistatę terminalą Klaipėdoje. Būtent per konkurenciją, o ne per „Gazprom“ įsipareigojimus apsisaugojom nuo tolimesnių „Gazprom“ veiksmų“, – BNS sakė A. Sekmokas.
Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – 2016 metų birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „ Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.
