Euro zona, daugelio kritikuojama dėl menko augimo ir niekaip neišsprendžiamos nedarbo problemos, turi vieną mažai žinomą paslaptį. Nuo 1997 metų regiono valstybės, tyliai vykdydamos darbo rinkos reformas, sukūrė 12 mln. naujų darbo vietų. Tokių šalių kaip Italijos ir Ispanijos sėkmę dabar nori pakartoti Vokietija.
Berlyno pareigūnai kovoja su įtakingomis profsąjungomis, siekdami palengvinti darbuotojų samdymą ir jų atleidimą. Kaimyninių valstybių pavyzdys rodo, kad šios priemonės tikrai padeda įdarbinti daugiau žmonių.
Iš tikrųjų pastaruoju metu įdarbinimo klausimas Europoje buvo sprendžiamas sėkmingiau nei Jungtinėse Valstijose, taip paneigiant paplitusį euro zonos, kaip ekonominės nesėkmės, kur niekas nesikeičia, stereotipą.
"Jei palygintume dabartinį sulėtėjimą su ankstesniais verslo ciklais, duomenys parodytų, kad šįkart euro zonoje prarasta mažiau darbo vietų ir įdarbinta daugiau žmonių nei anksčiau", - sakė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbo skyriaus vadovas Raymondas Torresas (Reimondas Toresas).
Niekas nesiginčija, kad padėtis euro zonos darbo rinkoje pablogėjo ir neprilygsta padėčiai Jungtinėse Valstijose. Nedarbo lygis Europos pinigų sąjungos šalyse ir JAV šiuo metu atitinkamai siekia 8,8 proc. ir 3,1 proc. Tačiau ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiu Europoje buvo kuriamos naujos darbo vietos, o kitoje Atlanto pusėje vyravo priešinga tendencija.
"Kai 2001 metais Jungtinių Valstijų ekonomiką apėmė recesija, (šioje šalyje) buvo prarasta 1 mln. darbo vietų, o euro zonoje buvo sukurta 1,1 mln. naujų, - neseniai atlikto tyrimo išvadose klientams rašė "Morgan Stanley" Paryžiaus skyriaus analitikas Ericas Chaney (Erikas Čeinis). - Finansų rinkose parastai manoma, kad Europos darbo rinkas taip varžo dideli atlyginimai, perdėta priežiūra ir pernelyg griežti darbo įstatymai, kad jos tikrai nėra geriausia vieta įmonėms kurti naujas darbo vietas. Bet faktai rodo ką kita".
Tačiau problemų neišvengta ir Europoje. Ūkiui gali pakenkti kartu su įdarbinimo augimu smukęs našumas, jei šis nuosmukis bus ilgalaikis. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose sulėtėjęs augimas darbo našumą didino, kadangi įmonės stengėsi išlaikyti gamybos lygį įdarbindamos mažiau žmonių.
"Nedidelis gamybos prieaugis kartu su tebesitęsiančiu įdarbinimo augimu lemia menką našumo augimą", - šių metų pavasario prognozėse teigė Europos Komisija.
Vis dėlto dalis Europoje sukurtų naujų darbo vietų gali būti mažai atlyginamos ir nereikalaujančios kvalifikacijos - tokių darbo vietų anksčiau tiesiog nebuvo. Jei ši priežastis paaiškina našumo nuosmukį, kai kapitalą pakeičia pigi darbo jėga, nėra ko jaudintis. "Našumas sulėtėjo todėl, kad ne tokie našūs darbuotojai užėmė darbo vietas, kurių anksčiau negalėjo užimti, - aiškino E. Chaney. - Iš esmės tai - gera naujiena".
Tačiau euro zonoje tikrai ne viskas taip jau gerai. Pavyzdžiui, įdarbinimo lygis tesiekia 62,3 proc. visų darbingo amžiaus žmonių - gerokai mažiau už 70 proc. tikslą, kurį iki 2010 metų užsibrėžė pasiekti 2000-ųjų pavasarį Lisabonoje susirinkę Europos Sąjungos lyderiai.
“Reuters”-ELTA
