Europos centrinio banko (ECB) pareigūnų požiūris sustiprino nuomonę, jog ši institucija gali dar labiau sumažinti euro zonos palūkanų normas, siekdama padėti regiono ekonomikai, jei šios plėtra dar labiau sulėtėtų.
ECB viceprezidentas Lukas Papademas (Lucas Papademos) spaudai pareiškė, jog bankas gali paskatinti ekonominį euro zonos atsigavimą, jei šis išliks lėtas ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu ECB valdytojų tarybos narys Gajus Kvadenas (Guy Quaden) radijui nurodė banką tebeturint neišnaudotų priemonių.
Analitikų manymu, pastarieji komentarai rodo ECB pasirengimą veikti, jei ekonominiai duomenys suprastėtų dar labiau, tačiau nekeičia ketvirtadienį išsakytos banko pozicijos "palaukti ir pažiūrėti". Ketvirtadienį ECB nusprendė nekeisti dabartinių euro zonos palūkanų normų.
Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį 12 šalių jungiančios euro zonos ekonomika tepaaugo 0,3 procento, o per pirmuosius tris šių metų mėnesius gali pradėti lėtėti. ECB prognozuoja, kad euro zonos ekonominis atsigavimas 2003 metais laipsniškai įsibėgės.
Banko nuomone, 2003-iaisiais euro zonos ekonominė plėtra turėtų sudaryti 1,1-2,1 procento. Vis dėlto ECB ne kartą minėjo, jog šias perspektyvas temdo ekonominis netikrumas dėl galimo karo Irake bei jo poveikio pasaulinėms naftos kainoms.
Ekonominį atsigavimą tikėtasi paskatinti palūkanų normų mažinimu, kurios nuo 2001 metų gegužės nurėžtos visu procentu. Tačiau ECB vadovas Vimas Deisenbergas (Wim Duisenberg) pripažino, kad švelnesnės monetarinės politikos poveikį šiek tiek mažina kylantis euro kursas. Nuo praėjusio gruodžio euras pabrango beveik 5 procentais, kurie sulėtino ekonominį augimą, pabrangindami ES eksporto prekes užsienio rinkose.
Finansų rinkų viltis, jog ECB sušvelnins monetarinę politiką, lėmė prasti ekonominiai duomenys bei gana menka didelės infliacijos tikimybė. Tikimasi, jog šiemet infliacija nukris žemiau 2 procentų ECB norimos ribos.
Reuters-ELTA
