Šioje apžvalgoje, kaip ir kasmet, įvertinta LGBTI asmenų teisinė padėtis 49-iose valstybėse, atsižvelgiant į įstatymus, apibrėžiančius teisių lygybę ir nediskriminavimą, santuokos ir partnerystės teises, neapykantos kalbą, teisinį lyties keitimo pripažinimą, susirinkimų, bendruomenių ir saviraiškos laisvę bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto, kreiptis prieglobsčio. LGBTI teisių žemėlapis sudaromas kasmet, atsižvelgiant į pasikeitimus valstybių įstatymų bazėse. 2013 metais Lietuva šiame žemėlapyje užėmė 31-ąją vietą, 2014 metais – 33-ąją, 2015 metais – 35-ąją, o šiemet tik 36-ąją. Konstatuotina, jog teisinė LGBTI asmenų padėtis Lietuvoje nuosekliai blogėja.
Estai rodo pavyzdį
Kaimynė Latvija 2016-ųjų metų žemėlapyje yra 38-a, Estija – 22-a. Geriausią LGBTI teisių apsaugos bazę turinčių valstybių penketuką sudaro Malta, Jungtinė Karalystė, Belgija, Portugalija ir Kroatija. Blogiausiai LGBTI teisių padėtis įvertinta Azerbaidžane, Rusijoje, Armėnijoje ir Turkijoje.
Organizacijos „ILGA-Europe“ pristatytame LGBTI teisių žemėlapyje bei metinėje ataskaitoje pastebimos tendencijos parodo, jog pirmauja nebūtinai tos valstybės, kurios istoriškai laikomos progresyviomis, o tos, kurios parodo tvirtą lyderystę įtvirtinant naujus lygybės politikos standartus. Taip pat pastebima regresijos tendencija, kuomet priimami įstatymai tiesiogiai ribojantys LGBTI asmenų saviraiškos ir asociacijos laisvę.
„Ne veltui birželį Vilniuje vyksiančiu Baltic Pride 2016 festivaliu bus siekiama pasinaudoti kaip pilietine platforma, aptariant diskriminacinio pobūdžio LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų taikymą LGBT* bendruomenės atžvilgiu ir skatinant konstruktyvią visuomenės diskusiją dėl tos pačios lyties porų santykių teisinio pripažinimo. Oficialus festivalio šūkis „Mes esame žmonės, o ne propaganda!“ – komentavo asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.