Į Europos pirmenybes vyko kiek nestandartinės sudėties ketveriukė. Prie patyrusio Marijaus Užupio ir olimpinę bronzą neseniai iškovojusio Aurelijaus Pukelio prisijungė du jauni žaidėjai – Gabrielius Čelka ir Titas Januševičius.
Pastarasis debiutantas sublizgėjo daugelio akyse. Trijulių krepšinio sirgalius 23-ejų krepšininkas sužavėjo savo tolimais metimais, o pasibaigus čempionatui buvo išrinktas ir į simbolinį turnyro trejetuką. Vidutiniškai 8,4 taško per rungtynes pelnęs vilnietis buvo rezultatyviausias viso čempionato žaidėjas.
Savo meistriškumą T. Januševičius demonstruoja ir standartiniame krepšinyje. 2023-2024 m. sezone Šakių „Vyčio-VDU“ gretose krepšininkas vidutiniškai pelnydavo po 18,6 taško ir buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas.
Nors Dainiaus Novicko kvietimas į rinktinę T. Januševičių nustebino, krepšininkas nepasimetė ir iškart sau užsibrėžė aiškų tikslą.
„Tikėjau šiuo dalyku, kad tikrai be medalio negrįšiu. Jau pačią pirmą dieną, kai pakvietė, sakiau, kad iš ten aš tikrai neišvažiuosiu be medalio“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo žaidėjas.
Rugsėjį prasidėsiančiam U23 pasaulio 3x3 čempionatui besiruošiantis žaidėjas ir toliau nestokoja ryžto, o medalis Europos čempionate, atrodo, tik padidino sportinį alkį.
„Noriu pasiekti maksimumą, ką galiu dirbdamas, būdamas krepšinyje. Kiek galėsiu pasiekti, tiek galėsiu. Išspausti kiek įmanoma iš savęs, teisingiau pasakius. (...)
Svarbiausia išspausti save, kad po to nebūtų „Gal galėjau geriau, įdėti daugiau darbo“. Norisi atiduoti visą save ir žiūrėti, kur keliai nuves“, – apie ateities kryptis krepšinio aikštelėje kalbėjo 23-ejų krepšininkas.
Su naujienų portalu tv3.lt bendravęs T. Januševičius papasakojo apie patirtį Europos čempionate, „tėčius“ aikštelėje ir tikslus ateičiai.
Ar jau pavyko atsigauti po Europos čempionato?
Spėjom, jau kimbam į kitus darbus. Reikia atsigauti greičiau, vis tiek profesionalai esame tai negali likti ten pat. 24 valandos poilsio buvo.
Kokios emocijos dabar, praėjus kelioms dienoms?
Dabar labiau smagu, kad galėjome tai pasiekti. Iš tikrųjų įspūdinga. Kol buvo visos emocijos pirmą dieną, tai nesupratai, gyvenai tomis emocijomis. Viskas vau, atrodo, dangus visas po kojomis.
Nuslūgus emocijoms tik tada supranti, kiek daug padarei, atnešei Lietuvai medalį, stengeisi, atidavei visą širdį ir atsipirko tas darbas.
Buvo rungtynių, kurios nesiklijavo, kaip tada tvarkėtės?
Po tų varžybų, kai nesiklijavo, jau viskas pasimiršo. Po tų pirmų varžybų su šveicarais turėjome dvi valandas atsigavimui. Negali nusinešti to paties į kitas varžybas, negali.
Per mažai laiko, kad ištaisytum klaidas. Tu turi ateiti su šviežia galva ir net negalvoti, kas buvo prieš tai. Po tų rungtynių iškart padarai visas išvadas, nusiramini.
Jei tik atsineši iš pralaimėtų varžybų į kitas kažką blogo, viskas – tu realiai pralaimėjai. Per mažai laiko ištaisyti klaidoms, negali to neštis.
Jūs ir Gabrielius prisijungėte prie patyrusių žaidėjų Marijaus Užupio ir Aurelijaus Pukelio. Ar daug pamokų gavote iš jų?
Oi, labai daug. Tiek Marijus, tiek Aurelijus mums su Gabrielium buvo kaip tėčiai visą tą laiką. Ir pamokė, ir padėjo, ir nuramino. Laiką leidome kartu, priėmė labai gerai į kolektyvą.
Aišku, mes juos iš anksčiau juos pažinojome, nes treniruojamės, pažaidžiame kartu, bet labai gerai priėmė. Įspūdinga su tuo pačiu olimpiniu bronzos medalininku būti kartu, šalia, dalintis emocijomis, laimėti medalį, iš jo mokytis.
Mokytis iš geriausių tikrai įspūdinga ir tikrai neįkainojama patirtis.
Ar nustebote, kai Dainius Novickas pakvietė jus į rinktinę?
Aišku, nustebau. Kiekvienam vaikui, pakviestam į pagrindinę vyrų rinktinę, būtų nuostaba. Tikrai nustebau, tikrai džiaugiausi. Kai sužinojau apie tai, pasakiau sau, kad dabar atėjo laikas ir reikia parodyti.
Kokius tikslus kėlė treneris prieš šį čempionatą?
Jis nepasakė tiesiai šviesiai, kad važiuokite, čia bus tas ir anas – ne. Jis nieko nesakė, prieš kiekvieną kovą motyvuodavo, sakydavo „Eikite, atiduokite visą širdį“. Sakydavo kovoti dėl kiekvieno kamuolio, žaisti, kaip susitarę.
Gal labiau aš sau sakiau, nes esu maksimalistas. Tikėjau šiuo dalyku, kad tikrai be medalio negrįšiu. Jau pačią pirmą dieną, kai pakvietė, sakiau, kad iš ten aš tikrai neišvažiuosiu be medalio.
Čempionate daugelį nustebinote įspūdingais tolimais metimais. Olimpinėse žaidynėse D. Novickas Šarūnui Vingeliui vis liepdavo nebijoti mesti. Ar jums tą patį kalbėjo, ar jums tokių raginimų nereikia?
Man raginimų, man atrodo, nereikia. Mane labiau ragina nemesti (juokiasi). Ramiau truputį, nesiausti.
Manau, kad darau tai geriausiai. Kaip ir sakiau, laisvas – meti, ne laisvas – irgi meti. Jeigu sukris – laimėsi, nesukris – nelaimėsi, viskas labai paprasta.
Kaip apskritai sekasi bendrauti su treneriu, prisitaikyti prie jo užsidegimo?
Labai gerai, kaip tik užveda tai. Žmogus moka bendrauti, moka prieiti. Svarbiausia – moka išreikalauti.
Trenerio savybes visas turi, žinias 3x3 tikrai turi, jo planas tikrai veikia. Treneris – profesionalas. Žmogus, kuris įdeda daug darbo ir tikrai didžiausia pagarba jam.
Europos universitetų čempionate gavote ne vieną įvertinimą, dabar taip pat buvote išrinktas į simbolinį trejetą. Ką reiškia tokie įvertinimai? Ar jie skatina dar labiau stengtis?
Skatina, motyvuoja dirbti toliau, bet nėra, kad labai daug sureikšminu. Gavau – gerai, tikrai smagu, pasidžiaugiu aš, komandos draugai, treneriai, bet tik tam laikui. Tada pasidedi į šoną, dirbi toliau ir sieki kito tokio įvertinimo.
Žaidžiate tiek 3x3, tiek 5x5. Ar įmanoma atsakyti, kuris formatas labiau patinka?
Abu. Abiejuose jaučiuosi gerai, abiejuose noriu žaisti – visur noriu būti. Visur, kur tik įmanoma, noriu būti, kur tik esu kviečiamas ir kur tik galiu. Neišskirčiau nė vieno – tiek tą myliu, tiek kitą.
Penkerius metus praleidote Ispanijoje, o po to sugrįžote į Lietuvą. Ar buvo sunku priimti tokį sprendimą?
Ne, jau buvau pasiilgęs Lietuvos, tėvus, draugus pamatyti. Taip sušoko, kad gavau pasiūlymą neblogą, grįžau. Tikrai nesigailiu, Lietuvoje įvyko daug gerų dalykų per paskutinius metus. Dėl to tikrai esu laimingas.
Ispaniškas krepšinis, kaip žinoma, yra greitesnis nei mums įprasta. Ar ši patirtis padėjo trijulių krepšinyje?
Taip, labai, labai. Ten irgi viskas greitai, turi 12 sekundžių nuspręsti, padaryti sprendimą. Tikrai padeda, net neabejoju.
D. Novickas yra kalbėjęs, kad tikisi, jog trijulių krepšinis taps vis populiaresnis. Ar jaučiate tai, kad pastaraisiais metais tai vyksta?
Iššoka kiekvienais metais vis labiau trijulių krepšinis. Pažiūrėkite, po truputį vis geresni žaidėjai ateina. Pas amerikiečius jau NBA žaidėjai yra, pas olandus taip pat yra geras žaidėjas Worthy de Jongas, kuris Europos čempionate prieš pora metų įmetė dvidešimt taškų.
Buvo galima matyti toje pačioje Vienoje, kiek susidomėjimo sulaukėme. Buvo pilna aikštė, 4 tūkst. žiūrovų, o kiek dar žiūrėjo per televizorius, per portalus.
Manau, kad sparčiai auga ir dar sparčiau augs, didesnio dėmesio sulauks. Vis tiek olimpinė sporto šaka, daug kas norės būti olimpinėse, dalyvauti. Tik laiko klausimas, kada išaugs tas populiarumas.
Rugsėjo 11 d. prasideda U23 trijulių čempionatas. Kokie tikslai ten?
Aukščiausi. Čia mūsų metai, tai tikrai aukščiausi tikslai. Mums paskutiniai metai, tai tikrai galime patriukšmauti stipriai, tikiuosi kuo geriausio.
Buvo olimpinė bronza, dabar Europos čempionato bronza. Ar norisi nutraukti šitą seriją ir iškovoti kitus medalius?
Reikia aukso (šypsosi).
Kokie apskritai tikslai jūsų karjeroje?
Viskas priklausys nuo manęs paties, kaip dirbsiu, kaip viskas klostysis. Noriu pasiekti maksimumą, ką galiu dirbdamas, būdamas krepšinyje. Kiek galėsiu pasiekti, tiek galėsiu.
Išspausti kiek įmanoma iš savęs, teisingiau pasakius, išspausti maksimumą. Kiek maksimumas eis, tiek eis. Eis į Eurolygą? Gerai, Eurolyga. Eis žemiau? Gerai, žemiau.
Svarbiausia išspausti save, kad po to nebūtų „Gal galėjau geriau, galėjau įdėti daugiau darbo“. Norisi atiduoti visą save ir žiūrėti, kur keliai nuves.
Kalbant apie trijulių krepšinį, ar tikslas dabar 2028 m. Los Andželo žaidynės?
Aišku, norėčiau. Svajonė. Tikrai neatsisakyčiau, jei pakviestų, tikrai ne. Norėčiau, bet dar daug laiko, ketveri metai.
