Ši savaitė Europos Sąjungos (ES) vadovams tapo tikru išbandymu – jų sprendimo laukė visi: Europa, JAV bei visas likęs pasaulis. ES lyderiai, jausdami ne tik valstybių narių, tačiau ir pasaulio finansų rinkų spaudimą, turėjo susitarti, kaip toliau spręsti euro zonos krizę, ES valstybių skolos problemas bei gerinti Europos bankų padėtį.
Kadangi praeitą sekmadienį pirmojo susitikimo etapo metu akivaizdesnių ir konkretesnių sprendimų priimta nebuvo, dėl to šio trečiadienio susitikimas turėjo ypatingą reikšmę.
Galiausiai po iki paryčių trukusių derybų virš Briuselio pasirodė „balti dūmų debesys“, simbolizuojantys, kad ES lyderiams pagaliau pavyko priimti sprendimą, kuris, tikimasi, padės suvaldyti įsisiautėjusią euro zonos krizę, atkurs pasitikėjimą finansų rinkose bei sugrąžins Europos ekonomiką į augimo vėžes.
Trumpai galime priminti, kad Europos vadovai priėmė sprendimus dėl Graikijos skolos, kurią iki 2020 metų siekiama sumažinti iki 120 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Didžiąją dalį Graikijos skolos turintys privatūs kreditoriai sutiko nurašyti 50 proc. skolos. Euro zonos valstybės prie šio skolos nurašymo prisidės skirdamos 30 mlrd. eurų. Taip pat buvo susitarta dėl bendros ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programos, pradėsiančios veikti šių metų pabaigoje, kuri dar papildomai skirs 110 mlrd.eurų.
Viršūnių susitikime taip pat buvo susitarta padidinti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) nedidinant jau esančių valstybių narių įmokų. Šiuo metu EFSF iš viso yra 440 mlrd. eurų, iš kurių apie 250 mlrd. eurų bus skirta Graikijai, Airijai ir Portugalijai. ES lyderiai sutarė, kad norint išvengti krizės išplitimo į kitas valstybes, fondas turėtų būti padidintas beveik penkis kartus, iki 1 trln. eurų.
Sprendžiant Europos bankų problemas buvo sutarta, kad nacionalinės bankų priežiūros institucijos iš šalyse veikiančių bankų reikalautų padidinti kapitalo pakankamumo lygį iki 9 proc. Tai turės būti padaryta iki 2012 metų birželio mėnesio ir, kaip buvo pabrėžiama vadovų susitikime, tai yra tik laikina priemonė siekiant padidinti pasitikėjimą bankų sektoriuje. Siekdami padidinti savo kapitalą bankai pirmiausiai turės ieškoti privačių kapitalo šaltinių. Jei jiems to nepavyks padaryti, bankai galės kreiptis į nacionalines vyriausybes, o jei šios atsisakys padėti, tuomet euro zonos bankai galės bus rekapitalizuoti pasinaudodami EFSF.
Susitikimui pirmininkavęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Hermanas Van Rompuy teigė, kad nenorima kartoti kai kurių praeities klaidų ir visos susitikime dalyvavusios Europos valstybės yra pasiryžusios įgyvendinti priimtus sprendimus ir taip padėti pamatus Europos ateičiai.
Netrukus po ketvirtadienio rytą priimtų sprendimų H. Van Rompuy ir Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso išskubėjo į Strasbūrą, kur tuo metu vyko Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija. Atvykę į EP vadovai sulaukė daugelio europarlamentarų pritarimo, tačiau kartu buvo raginami nesustoti ties tuo, kas buvo pasiekta ir toliau dėti visas pastangas išspręsti euro zonos krizę bei atkurti Europos augimą.
EP socialistų ir demokratų frakcijos lyderis Martinas Schultzas diskusijų metu teigė, kad priimtas susitarimas yra progresas, bet be galutinio sprendimo. Pasak jo, šiuos sprendimus reikėjo priimti jau prieš metus. EP narys ragino stiprinti kovą su mokesčių vengimu ir kaip įmanoma greičiau įvesti finansinių sandorių mokestį.
Kitas socialistų ir demokratų atstovas Udo Bullmanas teigė, kad priimti sprendimai tik laikinai nuramino rinkas, tačiau reikia nuspręsti, kaip ateityje skatinti ekonomikos augimą, kadangi vien taupymas be investicijų neišspręs visų problemų.
Europos liaudies partijos narys, Prancūzijos atstovas Josephas Daulis teigė: „Turime sukurti naują ekonominio valdymo modelį, antraip euras ilgai neišsilaikys. Reikalinga biudžetinė, fiskalinė ir socialinė euro zonos ir euro siekiančių šalių integracija. Ji yra absoliuti būtinybė.“
EP Liberalų ir demokratų aljanso lyderis Guy'us Verhofstadtas pasveikino EVT susitarimą, tačiau pažymėjo, kad ilgalaikį euro stabilumą galės užtikrinti tik ekonominė ir fiskalinė sąjunga.
Tuo tarpu Europos konservatorių ir reformistų atstovai rimtai suabejojo priimtų sprendimų nauda. Frakcijos lyderis Janas Zahradilas išreiškė savo nuogąstavimus dėl to, kad, jo manymu, „euro zona tarnauja tik kelioms šalims“ ir paragino neleisti skilti bendrajai rinkai. Kitas frakcijos narys, Nyderlandų atstovas, Derkas Janas Eppinkas teigė, kad Graikija negali išspręsti visų savo problemų euro zonoje, kadangi tai padaryti jai yra per brangu, ir dėl to ji gali būti priversta pasitraukti iš bendros valiutos sąjungos.
Kiti EP nariai savo ruožtu taip pat džiaugėsi, kad taip ilgai laukti sprendimai pagaliau buvo priimti, tačiau nuogąstavo, kad šių priemonių gali neužtekti padidinti investuotojų pasitikėjimą, ir ragino atrasti būdų kaip padidinti ES ekonomikos augimą.
Po EP narių pasisakymų žodis buvo suteiktas J. M. Barroso, kuris dar kartą patvirtino, kad priimti sprendimai yra labai svarbūs visos ES valstybėms narėms ir išreiškė viltį, kad pavyks pasiekti išsikeltų bendrų tikslų. EK pirmininkas teigė, kad krizė kilo dėl disciplinos ir sureguliavimo trūkumo, kas leido kai kurioms valstybėms nevaržomai didinti savo biudžeto išlaidas, o jas padengti pasiskolintomis lėšomis taip vis giliau klimpstant į skolų liūną. Anot jo, visos ES valstybės dabar jau sutaria, kad reikia griežtai laikytis EK pasiūlytų taisyklių, o norint išbristi iš esamos krizės yra būtina drausmė bei konvergencija.
Mindaugas Samkus
