Rateliais judantis Martinas Baltrušaitis Lenkijoje lankėsi ne kartą. „Ir dar niekur, ne tik Varšuvoje, neteko nusivilti pritaikymu ir dėmesiu negalią turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, Vroclave, senamiestyje, prie lankytinų objektų radau pastatų maketus bei lenteles su tų pastatų aprašymais Brailio raštu, – pasakoja jis. – Pačioje Varšuvoje net nepamenu, kad kur nors būčiau negalėjęs patekti. Vienas labai nustebinusių dalykų – Koperniko muziejus. Ten vienas iš eksponatų – aikštelė su kliūtimis, skirta tam, kad kiekvienas norintis galėtų pabandyti ją įveikti neįgaliojo vežimėliu. Puikus švietėjiškas pavyzdys. Nustebau ir drabužių parduotuvėje radęs visiškai žmonėms rateliuose pritaikytą persirengimo kabiną.“
Tokių apgalvotų, patogiai jaustis visus Lenkijos sostinės gyventojus ir svečius įgalinančių sprendimų yra ir daugiau. Štai Gdynė dar 2013 metais apdovanota už nuolatines pastangas pritaikant viešąjį transportą: jau tada neįgaliesiems buvo pritaikyti 97 proc. autobusų ir 58 proc. troleibusų. Miestas taip pat pradėjo taikyti informavimo sistemą, pagal kurią informacija ir kelio ženklai nurodyti Brailio raštu, informaciniai skydai pritaikyti neįgaliesiems vežimėliuose.
Rateliais judanti Ginta Žemaitaitytė teigiamai vertina ir 2011 metais į prizininkų sąrašą patekusią Krokuvą už įsipareigojimą gerinti prieinamumą sudėtingomis infrastruktūros sąlygomis ir už ypatingą dėmesį kultūros paveldo paminklų prieinamumui. Ji iki šiol mena gerus įspūdžius palikusią viešnagę karališkuosiuose Vavelio rūmuose.
Geriausiai visiems pritaikyto miesto apdovanojimų prizininke yra buvusi ir Poznanė.
Varšuva užbaigė nuo 2010 metų Europos Komisijos, bendradarbiaujant su Europos neįgaliųjų forumu, iniciatyva renkamų geriausiai visiems pritaikytų miestų 10-uką. Jį pradėjo Ispanijos Avila, vėliau šis titulas buvo suteiktas Zalcburgui (Austrija), Berlynui (Vokietija), Geteborgui (Švedija), Burosui (Švedija), Milanui (Italija), Česteriui (Jungtinė Karalystė), Lionui (Prancūzija) ir Bredai (Olandija).
Lyderių sąraše – Ispanija
Ispanija tapo ne tik pirmojo geriausiai visiems pritaikyto miesto nugalėtoja – prieinamumo reikalais šioje šalyje rūpinamasi nuolat. Ispanijos miestai beveik visą dešimtmetį yra tarp prizines vietas pelniusių ar specialiais prizais įvertintų apdovanojimų dalyvių. Jau pačiais pirmaisiais metais greta laureatu tapusio Avilos miesto antruoju buvo įvardyta Barselona. Pusę pasaulio apkeliavusi Rasa Ostrauskienė patvirtina: „Barselonoje neįgaliojo vežimėliais judėti tikrai labai patogu.“ Jai pritaria ir kita patyrusi rateliais judanti keliautoja Kristina Kosovskaja.
Vėliau į prizininkų, įvairias nominacijas gavusių ar į specialių paminėjimų sąrašą įtrauktas Santanderas ir Terasa, Pamplona ir Bilbao, Burgosas ir Malaga, Logronjas ir Arona. Specialų išmaniojo miesto apdovanojimą yra gavęs Lugas, o 2020-ųjų apdovanojimų sąraše minimas Kasteljon de la Plana.
Kelionę į Lietuvos turistų pamėgta Malagą dar tik planuojantis M. Baltrušaitis sako girdėjęs, kad šis miestas 95 proc. pritaikytas negalią turintiems žmonėms. „Patikrinsiu“, – juokais žada Martinas.
Pamplonai specialus apdovanojimas skirtas ne tik už neįgaliesiems pritaikytą miesto aplinką, bet ir tvarią aplinkos politiką. Mieste daug dėmesio skiriama vietinei infrastruktūrai: pažeminti šaligatviai, įrengtos neįgaliesiems pritaikytos žaidimų aikštelės, vyresnio amžiaus žmonėms mankštintis tinkami parkai, sudėtingesnėse vietose padarytos rampos, liftai, pėsčiųjų tiltai. Bilbao pažymėtas už informacinių ir ryšių technologijų naudojimą neįgaliesiems – klausos ir kalbos sutrikimų turintiems asmenims teikiama informavimo telefonu paslauga, viešosiose įstaigose įrengti sinchroninio vertimo terminalai ir pan.
25 proc.
36 proc.
47 proc.
Triskart nominuota Liubliana
10 metų rengiamuose apdovanojimuose net tris kartus minima Slovėnijos sostinė Liubliana – porą kartų šis miestas pateko tarp prizininkų, sykį pelnė specialų apdovanojimą. Tai daugiausiai įvertinimų sulaukęs miestas. Pirmą kartą 2012 metų prieinamiausio miesto konkurse Liubliana įvertinta už pastangas padaryti prieinamą miesto infrastruktūrą ir transporto priemones. Kaip teigiama apdovanotuosius pristatančiame specialiame leidinyje, nuo 2007 metų į Liublianos centrą draudžiama įvažiuoti motorizuotoms transporto priemonėms, visiems, ypač neįgaliems ir vyresniems žmonėms, siūloma nemokamai naudotis elektromobiliais. Sukūrusi prieinamą ekozoną, Liubliana laimėjo 2016 metų Europos žaliosios sostinės apdovanojimą. Slovėnijos sostinė daugeliu aspektų gali būti pavyzdžiu, kaip nuosekliai rūpintis, kad miestas būtų patogus visiems, o ypač neįgaliems, vyresnio amžiaus žmonėms.
Prieinamiausio miesto taisyklės numato, kad jo rinkimuose gali dalyvauti bet kuris ES šalies miestas, kuriame gyvena ne mažiau kaip 50 tūkst. gyventojų. Tiesa, yra viena išimtis – geriausiai pritaikyto miesto titulą laimėjęs miestas kitų metų rinkimus turi praleisti, bet visi kiti, tarp jų – ir kitų prizinių vietų, specialiųjų prizų laimėtojai gali dalyvauti kasmet. Prieinamiausio miesto apdovanojimu skatinama geroji patirtis visoje Europoje, raginama vieniems iš kitų mokytis, kaip geriau prisitaikyti prie visų gyventojų poreikių, sudaryti visiems vienodas sąlygas dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Labai svarbu tai, kad prieinamiausio miesto apdovanojimuose dėmesio sulaukia ne tik fizinę negalią turinčiųjų poreikiai ar vyresnio amžiaus žmonių judėjimą palengvinantys projektai, bet ir kitos negalios. 2019-aisiais skiriant II vietą Prancūzijos miestui Evrė pabrėžtas jo dėmesys nematomoms negalioms, pavyzdžiui, miesto muziejuje ir botanikos soduose įrengtos informacinės lentelės ir nuorodos lengvai skaitoma prancūzų kalba. Evrė rengė ir vaikams skirtus praktinius seminarus, kuriuose buvo informuojama apie nematomą negalią, įskaitant psichikos sveikatos problemas ir proto negalią. Tais pačiais metais III vietą užėmusi Gdynė (Lenkija) pelnė ir specialų prizą už iniciatyvas siekti proto negalią turinčių asmenų įtraukties.
Baltijos šalims reikėtų pasitempti
Prieinamiausio miesto prizininkų ir specialiųjų nominacijų sąrašuose pažymėtos ir mūsų kaimynės Estija bei Latvija. 2017-aisiais III vietą pelnė Jūrmala (Latvija). Šis Baltijos pajūrio miestas gali pasigirti triračiais dviračiais vyresnio amžiaus svečiams, dviviečiais dviračiais akliesiems ar silpnaregiams bei specialiais vežimėliais paplūdimyje neįgaliesiems. Po 2015 metų rekonstrukcijos miesto visuomeninis transportas ir geležinkelio stotys tapo visiškai pritaikytos negalią turintiems žmonėms – mieste važinėja žemagrindžiai autobusai su kontrastiniais maršrutų numeriais ir paviršiais, rateliais judantiems žmonėms pritaikytas ir jų vidus. Senjorai ir neįgalieji miesto autobusais gali naudotis nemokamai.
2020-ųjų apdovanojimuose specialiu prizu už požiūrį į prieinamumą įvertintas Tartu (Estija). Deja, Lietuvos vardas prieinamiausio miesto apdovanojimų suvestinėse nepaminėtas nė karto.
Daugelį metų aplinkos prieinamumo projektus įgyvendinančios, įvairias akcijas, šios srities specialistams skirtus mokymus organizuojančios Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) atstovės G. Žemaitaitytės teigimu, mūsų krašte dar labai trūksta racionalaus, sveiko požiūrio, kad prieinama aplinka reikalinga ne tik neįgaliems, rateliais judantiems ar kitokių mobilumo problemų turintiems žmonėms, bet visiems. Pirmiausia tiems, kurie turi padėti neįgaliesiems įveikti kelyje sutinkamas kliūtis, mažus vaikus auginančioms šeimoms, vyresnio amžiaus žmonėms (beje, jų daugėja visoje Europoje, todėl aplinkos prieinamumo problema tampa vis aktualesnė).
Turime UNESCO paveldui priklausantį Vilniaus senamiestį, tačiau, pasak G. Žemaitaitytės, negalią turinčių svečių (ypač jų būrelio) į svečius pasikviesti nedrįstame. Didžiuliu iššūkiu tampa net bandymai rasti pritaikytą tualetą. Minint Europos paveldo metus, norėdama išsiaiškinti galimybes susipažinti su senamiesčio kultūros paveldu, LŽNS surengė akciją – domėjosi, į kokius objektus gali patekti rateliais judantys žmonės. Deja, rezultatai labai nuvylė. Pasak G. Žemaitaitytės, neįgaliesiems nedraugiškas ir esą geriausiai sostinėje pritaikytas Gedimino prospektas.
Europos Komisijos ir Europos neįgaliųjų forumo organizuojamame prieinamiausio miesto konkurse verta dalyvauti jau vien dėl to, kad rengiant jam būtinus dokumentus galima atlikti tam tikrą esamos situacijos analizę ir įsivertinti, ką dar reikia padaryti, kad galėtume lygiuotis su kitais visiems prieinamais Europos miestais.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
