Panevėžys ir Šiauliai vėl tampa konkurentais dėl logistikos centru Aukštaitijos sostinę galinčios paversti transeuropinės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės. Tačiau laimi kaimynai. Nuo Lenkijos iki Suomijos per Baltijos šalis nusidrieksiantis geležinkelis aplenks Panevėžį ir pasuks per Šiaulių apskričiai priklausantį Radviliškį.
Vėl pralaimi
Panevėžys ir Šiauliai vėl tampa konkurentais dėl logistikos centru Aukštaitijos sostinę galinčios paversti transeuropinės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės. Laimi Šiauliai. Panevėžio valdžia per anksti apsidžiaugė užpraeitą vasarą Didžiosios Britanijos kompanijos „Aecom“ išvadomis, kad tinkamiausias ir ekonomiškiausias „Rail Baltica“ maršrutas būtų nuo Lenkijos sienos per Kauną, Panevėžį, Rygą, Piarnu iki Talino. Vis dėlto 728 kilometrus nuo Lenkijos iki Suomijos per Baltijos šalis nusidrieksiantis geležinkelis eis ne per ties didmiesčio statuso riba balansuojantį Panevėžį, o pasuks per Šiaulių apskričiai priklausantį Radviliškį.
Europos Parlamento dar 2004-aisiais patvirtintas „Rail Baltica“ geležinkelis Lietuvoje turėtų pradėti veikti jau po trejų metų. Tačiau Europą skrodžiantys greitaeigiai traukiniai Aukštaitijos sostinę aplenks.
„Rail Baltica“ projekto direkcijos vyriausiojo specialisto Domo Jurevičiaus teigimu, šiuo metu įgyvendinama trasa eis nuo Lenkijos sienos per Kauną, Radviliškį, Joniškį iki sienos su Latvija. Pasak D.Jurevičiaus, renkantis trasą Panevėžio norai nieko nelėmė. Apsistota ties pigiausiu maršruto variantu.
„Panevėžys nelabai ką ir praleido, nes ne nuo jo norų priklausė, koks bus šiuo metu įgyvendinamas variantas. Buvo labai daug keblumų dėl privačių žemės sklypų perėmimo visuomenės reikmėms, todėl, kad nereiktų pirkti žemės, nuspręsta projektą įgyvendinti „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančiose valdose“, – „Sekundei“ teigė D.Jurevičius.
Anot jo, per Lietuvą iki Latvijos sienos numatoma tik rekonstruoti esamas senas geležinkelio vėžes.
Paguodai – tolima perspektyva
Esą neatsisakyta ir grandiozinio varianto – nutiesti naują, europinius standartus atitinkančią geležinkelio vėžę. Tokią, kokią savo studijoje dar 2011-aisiais numatė Didžiosios Britanijos kompanija „Aecom“. Pagal ją, geležinkelis, sujungsiantis penkias Europos Sąjungos šalis, turi eiti jau ne per Radviliškį.
„Pirmame etape Panevėžio nėra, bet dabar ir netiesiami nauji bėgiai, o rekonstruojami esami. Kalbama, kad europinė „Rail Baltica“ trasa turi eiti per Panevėžį. Jame numatyta viena iš šios vėžės stočių. Apskaičiuota, kad Panevėžys–Kaunas maršrutas bus labai populiarus ir juo važinės daug keleivių“, – aiškino D.Jurevičius.
„Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovas ramina, kad panevėžiečiams palankus britų siūlomas variantas nebus užmestas ministerijų stalčiuose. Naują 335 km geležinkelį per Lietuvą planuojama nutiesti iki 2025-ųjų.
„Dabar užsakyta galimybių studija, analizuojanti, kokio pobūdžio įmonė turėtų būti sukurta, kuri įgyvendins šį Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektą. Dėl finansavimo irgi aptarta. Europos Sąjunga yra pažadėjusi jį finansuoti“, – tvirtina D.Jurevičius.
Geležinkelio nerasta
Nors „Rail Baltica“ tiesėjai ramina Panevėžį, miestui gresia taip ir likti prie suskilusios geldos. Mat nuo 2007-ųjų rengtame ir tik praėjusių metų gruodį patvirtintame regiono plėtros plane europinė geležinkelio vėžė per Aukštaitijos sostinę nėra numatyta. Tai gali tapti rimta biurokratine kliūtimi šalies valdžiai apsisprendžiant dėl galutinio trasos varianto.
Pasak buvusio apskrities viršininko, miesto Tarybos nario Viktoro Trofimovo, kad pro Panevėžį būtų tiesiamas europinis geležinkelis, jis turi būti nurodytas regiono detaliajame plane. Jei to nėra, planą gali tekti keisti.
Dėl ilgų terminų, pasak V.Trofimovo, tai užtruktų ir iki devynerių metų, be to, solidžiai kainuotų. Ar įvertinę tokias kliūtis geležinkelio trasos braižytojai tikrai nenuspręs pasukti kiek į šoną nuo Panevėžio, tarkim, į tą patį Radviliškį?
Surado pranašumų prieš Šiaulius
Miesto Tarybos narė Gema Umbrasienė įsitikinusi, kad Aukštaitijos sostinės vadovai nepasinaudojo dideliais šansais įtikinti šalies valdžią dėl miestui galimybę išsijudinti iš ekonominio sąstingio suteiksiančios geležinkelio vėžės. Panevėžio regionas savo pranašumą prieš Šiaulius įrodinėti pradėjo dar 2007-aisiais, kai G.Umbrasienė ėjo apskrities viršininkės pareigas.
„Vyko didelės kovos su Šiauliais. Pastaruosius palaikė Susisiekimo ministerija ir tuometė socialdemokratų Vyriausybė. Buvo užsakyta studija, turėjusi palyginti abi vėžes. Išvados buvo palankios Panevėžiui“, – pamena G.Umbrasienė.
Aukštaitijos sostinė savo pranašumą įrodė ne tik ekonominiais skaičiavimais. Paskutinis panevėžiečių argumentas dėl „Rail Baltica“ – karstinių įgriuvų tikimybė abiejuose konkuruojančiuose regionuose. Tyrimus atlikę geologai pareiškė, kad Šiaulių rajonas yra karstinių reiškinių regione, o Panevėžys – pačiame jo pakrašty, todėl čia įgriuvų tikimybė lygi nuliui. Panevėžiečius palaikė ir Latvija.
Geležinkelio linija, einanti per Panevėžį, buvo įtraukta į už Europos Sąjungos paramą parengtą Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą. Aukštaitijos sostinės nemenkas ambicijas tuomet nuslopino Aplinkos ministerija, vienintelė atsisakiusi jį patvirtinti.
Panevėžį palaikė britai
Ministerija pareiškė: nors pateikti svarūs ekonominiai ir kitokie argumentai, Panevėžiui minčių apie „Rail Baltica“ negali būti. Mat valstybės bendrajame plane trasa numatyta per Kauną, Radviliškį į Latviją. Vis dėlto prieš panaikinant apskrities viršininkų administracijas, pasak paskutinio jos viršininko V.Trofimovo, su tuomečiu aplinkos ministru Gediminu Kazlausku buvo sutarta, kad Panevėžio regiono plane liktų geležinkelio trasa kaip alternatyva Šiauliams.
Pasak V.Trofimovo, kur turėtų driektis europinio geležinkelio bėgiai, ginčai vyko ne tik Lietuvoje. Estijoje diskusijos virė net dėl septynių „Rail Baltica“ variantų.
Lietuvos, Latvijos bei Estijos vyriausybių užsakymu Didžiosios Britanijos kompanija „Aecom“ atliko analizę ir 2011-aisiais paskelbė panevėžiečių trokštamą išvadą – europinį geležinkelį pasiūlė tiesti per Panevėžį.
Kas atsitiko, kad staiga Aukštaitijos sostinė atsidūrė prie suskilusios geldos – regiono bendrajame plane numatytojo geležinkelio nebeliko?
Gresia likti kaimu
Tarybos opozicijoje esantys politikai dėl to kaltina Panevėžio valdžią. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas esą ji turėjo su šalies valdžia tęsti derybas dėl transeuropinės magistralės. Opozicija neabejoja, kad Panevėžiui tai būtų šansas susigrąžinti iš rankų beišslystantį didmiesčio statusą ir galimybė suklestėti logistiniam verslui.
Tačiau, G.Umbrasienės nuomone, pastangų nerodančiai Aukštaitijos sostinei gresia nusiristi iki kaimiškosios savivaldybės.
„Nepaisydami atliktų studijų ir analizių, Panevėžiui palankių rezultatų, Šiauliai dirbo taip efektyviai, kad „Rail Baltica“ trasa dingo iš mūsų regiono detaliojo plano. Jei Panevėžys ir toliau taip „iniciatyviai“ spręs svarbius klausimus, sveikinimai artėjant prie Šiaulių rajono savivaldybės statuso“, – mano G.Umbrasienė.
Paliko už borto
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė neslepia, kad vietos valdžia dėl „Rail Baltica“ pastangų neįdėjo.
„Tuos dalykus derino apskrities viršininko administracija, o savivaldybės buvo beveik paliktos už borto“, – teigė direktorė. Regiono plėtros tarybos pirmininkas, rajono meras Povilas Žagunis pripažino, kad, nepaisant „Rail Baltica“ direkcijos paguodos laukti iki 2025-ųjų, Panevėžiui matyti Europą skrodžiančius greituosius traukinius – menka tikimybė. „Prieš rinkimus, spalį, tuometis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtino, kad šalies bendrajame plane „Rail Baltica“ trasa nėra pažymėta per Panevėžio regioną, o eina nuo Kauno į Šiaulius“, – teigė meras.
Inga Kontrimavičiūtė
