Šiauliai ir Panevėžys dėl europinės geležinkelio vėžės, tiesiamos pagal „Rail Baltica" projektą, vėl tampa konkurentais. Šį kartą — tarptautinių ekspertų siūlymu. Šiauliai ne kartą yra pralaimėję regionų konkurencinę kovą. Ar nepralaimės ir dėl europinės vėžės?
Panevėžys — ekspertų siūlomas
„Rail Baltica" — tai europinės vėžės geležinkelio, kuris tiesiogiai sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją su kitomis Europos Sąjungos šalimis, projektas. Kaip jis kirs Lietuvą, diskutuojama ne vienerius metus. Aiški tik atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Realūs darbai šioje atkarpoje pradėti ir turi būti baigti 2013 metais.
Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelio transporto departamento direktorius Juozas Darulis „Šiaulių kraštui“ teigė, jog nuo Kauno toliau “kol kas galioja Šiaulių variantas“. Bet nepaneigė, jog svarstomas ir Panevėžio variantas.
Vyriausybė yra palaiminusi senosios geležinkelio vėžės per Šiaulius rekonstrukciją pagal „Rail Baltica" projektą. Jis, anot J. Darulio, nėra atšauktas. Kodėl tada pradėta kalbėti apie Panevėžį?
Keturi variantai
„Rygoje prieš kelias savaites buvo surengtas tarpinis tarptautinės galimybių studijos, kaip vėžė eis per visas tris Baltijos šalis, pristatymas, konsultantai pasiūlė keturis variantus — iš jų vienas „šauti tiesiai“ per Panevėžį“, — sakė J. Darulis.
Anot departamento vadovo, visiškai naujos geležinkelio vėžės per Panevėžį tiesimas kelia abejonių Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms: vėžė eitų per karstines vietoves, gyvenamuosius rajonus, tektų išpirkti didelius plotus iš savininkų.
Studija rengiama Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių užsakymu. Ji turi būti baigta ir galutinai pristatyta gegužę.
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas „Šiaulių kraštui“ sakė kalbėjęs su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu dėl „Rail Baltica“ projekto. Ministras raminęs, jog “studijų buvo ir bus“, o galutinio sprendimo dar nėra.
Dabar esą svarbiausia nutiesti vėžę iki Kauno. Juoba kad Marijampolėje dėl jos jau kyla protestų. Marijampoliečiai nesutinka, kad vėžė kirstų miestą.
J. Sartauskas iš ministro išgirdęs, jog Panevėžio variantas kelia daug klausimų. Ekonomiškai jis būtų daug brangesnis. Konsultantai esą kol kas braižo trasą geografiškai, o ekonominė nauda dar turi būti analizuojama.
„Planuoju rengti susitikimą su šiauliečiais Seimo nariais, nes be Seimo palaiminimo toks projektas nepraeis, — sakė meras. — Aiškinsimės, diskutuosime, nes Šiauliai logistikos atžvilgiu turi viską: kelius, geležinkelį, oro uostą, logistikos centras kuriamas — neturime tik jūros.“
Kas gina regiono interesą?
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas, kuris yra ir miesto Tarybos narys, piktinasi, jog tokiuose projektuose lemia ekspertų nuomonė. Regionų atstovų nuomonės nė nepasigendama.
„Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrai anksčiau buvo pasirašę ketinimų protokolą dėl vėžės kirtimo vietos per šalių sieną, ir ta vieta — Jelgavos kryptimi, — sakė V. Japertas. — Dabar ekspertai esą kalba ką kita, nors dokumentai pasirašyti. Įdomu, ar Lietuvoje iš viso žinoma, kas ką daro?“
Regiono politikams, anot V. Japerto, paliekamas stebėtojo vaidmuo, kuriuo nereikėtų tenkintis.
„Šiaulių logistikos centras įtrauktas į strateginius planus kaip nacionalinės svarbos projektas, — sako V. Japertas. — Bet svarstant geležinkelio vežės projektą į darbo grupes mūsų neįtraukia, tai koks vaidmuo mums paliekamas — juokdario?“
Eksministras stebisi
Seimo narys Algirdas Butkevičius, buvęs susisiekimo ministras, prisimena, kad buvo bendras susitarimas pasirašytas tarp Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos, prašant Europos Sąjungos įtraukti šį projektą į strateginių objektų sąrašą.
„Buvo jau susitarta dėl atskirų etapų: kad iki Kauno eis nauja europinė vėžė, o nuo Kauno — rekonstruojamas geležinkelis Šiaulių-Joniškio kryptimi ir toliau Rygos link, — sakė “Šiaulių kraštui“ buvęs ministras. — Greitis būtų didinamas iki 160 kilometrų per valandą. O jeigu būtų daroma nauja europinė vėžė, tai taip pat būtų daroma per Šiaulius.“
Išgirdęs, kad vėl kalbama apie Panevėžio variantą, A. Butkevičius sakė: „Keistai su Panevėžiu atrodytume Europos Komisijai. Kai vieną kartą jau buvo apsispręsta, juokingi atrodytų tokie pakeitimai, nors gal jų niekas ir nedraustų. Bet reikėtų vėl iš naujo derintis su Latvija, nes Europos Komisija reikalauja bendro susitarimo protokolo, kurį turi pasirašyti šalių transporto ministrai.“
Rūta JANKUVIENĖ