Dar prieš dešimtį metų JAV žalioji korta lietuviams, o ir daugybei kitų tautų atstovų, buvo patikimiausias raktas, atveriantis vartus į svajonių pasaulį už Atlanto, nes leisdavo ten dirbti ir gyventi. Šiandien situacija pasikeitė iš esmės: svajonių pasaulis lietuviams, ir ne tik jiems, atsirado čia pat - Europoje, rašo antradienio "Lietuvos žinios".
Migracija jau senokai kelia galvos skausmą laikantiesiems Bendrijos politikos vairą. Kaip apsisaugoti nuo nelegalių migrantų ir kaip suvaldyti ekonominę migraciją? Stiprinama ES išorinių sienų kontrolė, o Šengeno erdvė panaikino kliūtis laisvai keliauti iš vienos ES šalies į kitą. Vienas sprendimų ekonominei migracijai valdyti - mėlynoji korta, kuri bus panaši į amerikietiškąją, nes leis pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą į ES. Europos Parlamente jau svarstoma direktyva, kuri reglamentuos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, sąlygas.
Užpildys laisvas darbo vietas
„Jau dabar Europoje yra 3 milijonai laisvų darbo vietų, - sako europarlamentarė Danutė Budreikaitė. - Prognozuojama, jog 2050 metais Europoje trūks 25 milijonų žmonių laisvoms darbo vietoms užimti. Europa sensta, tad trečdalis žmonių bus vyresni nei 65 metų amžiaus.“
Pasak D.Budreikaitės, europietiškoji svajonė pildysis tik mėlynosios kortos turėtojams, nes ji bus suteikiama ne bet kam, o tik aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriantiems naujas technologijas, skatinantiems konkurencingumą šalyje ir visoje Europos Sąjungoje. Tai - inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, mokslininkai, gydytojai.
Mėlynoji korta bus išduodama 2 metams, po to ją bus galima pratęsti. Jeigu darbuotojas pragyvens 5 metus ES šalyse, jis galės pretenduoti į pastovaus gyventojo statusą. Šios kortos turėtojas galės atsivežti ir šeimą.
Įsigalios jau šį rudenį
Mėlynoji korta turėtų pradėti galioti jau šį rudenį, kai Europos Parlamentas pristatys kortos efektyvumą tiek Bendrijos valstybėms, tiek trečiosioms šalims. Tam dar turės pritarti ES Taryba.
Verslininkai, ypač informacinių ir komunikacijos technologijų atstovai, pritaria pasiūlymams nustatyti pretendentų gauti mėlynąją kortą atlyginimus, pripažinti kvalifikaciją ir, svarbiausia, laisvą judėjimą visoje ES teritorijoje. Tai svarbu IT korporacijoms, kurios turi verslo įvairiose šalyse. Be informacinių technologijų ir inžinerinių profesijų specialistų, Bendrijai labiausiai trūksta švietimo, sveikatos apsaugos specialistų.
Į mėlynąją kortą galės pretenduoti ne tik specialistai iš besivystančių šalių, bet ir iš Nepriklausomų valstybių sandraugos. Jie taip pat po 5 metų, matyt, turėtų teisę pasilikti, o po to laisvai judėti visoje ES.
Kas svarbiau - verslo interesai ar protų nutekėjimas?
„Ar verslo interesai bus aukščiau už protų nutekėjimą, kultūrinę, socialinę integraciją - kol kas lieka atviras klausimas“, - sako D.Budreikaitė. Europarlamentarė ypač nerimauja dėl to, jog dabartiniame dokumento projekte numatyta, kad mėlynosios kortos turėtojui nebus nekeliami kalbos reikalavimai. „To neturėtų būti. Gydytojas privalo gebėti susikalbėti su savo pacientu“, - įsitikinusi ji.
„Vis dėlto, greitu metu mėlynosios kortos naudos galime ir nepajausti, nes mūsų gydytojų, švietimo darbuotojų atlyginimai yra apverktini. Atvykęs aukštos kvalifikacijos specialistas tikėsis gauti ir atitinkamą atlyginimą. Tad geri specialistai pirmiausia važiuos į Didžiąją Britaniją, Šiaurės šalis. Dėl atlyginimų skirtumų Lietuva jau prarado daug gerų specialistų. Ar mėlynoji korta pasitarnaus „protų pritraukimui“ - parodys laikas, - teigė D.Budreikaitė.
Neišgelbės nuo nelegalios imigracijos
D.Budreikaitė atkreipė dėmesį į Lietuvai aktualesnę - nelegalios migracijos - problemą. „Neleistinais būdais į šalį atvykę žmonės, kurie nemoka kalbų, neturi profesijos ir nori pasilikti Lietuvoje, ima pretenduoti į socialinę paramą, būstą, nors niekuo neprisidėjo prie mūsų šalies gerovės. Tokie asmenys gali labai pažeisti visą šalies socialinę sistemą, sukelti įtampą, neramumų tarp vietos gyventojų, nes jie dar nesiekia integruotis į vietos visuomenę.“ Šis sudėtingas ir platus klausimas taip pat diskutuojamas Europos Parlamente, svarstant taip vadinamą Grąžinimo direktyvą.
