Kometą besivejantis europiečių kosminis aparatas "Rosetta" naktį praskriejo virš Marso paviršiaus ir parsiuntė į Žemę "gražių naujų vaizdų", sekmadienį pranešė Paryžiuje įsikūrusi Europos kosmoso agentūra (EKA).
Erdvėlaivis "Rosetta" praskriejo pro Raudonąją planetą vos 250 kilometrų atstumu, paskui pasinaudojęs Marso traukos jėga pakeitė kursą ir dabar lekia pirmyn, toliau tęsdamas misiją po Saulės sistemą, kurią EKA yra pavadinusi žaidimu "kosminiais biliardo kamuoliais".
2004 metais į dešimtmetį truksiančią 7 mlrd. kilometrų kelionę paleistas milijardą eurų (3,5 mlrd. litų) kainavęs kosminis laivas "Rosetta" pro Marsą praskriejo tarp 3 val. ir 3 val. 40 min. Paryžiaus (4 val.-4 val. 40 min. Lietuvos) laiku ir padarė daugybę planetos nuotraukų, rašoma EKA išplatintame pranešime.
"Ties Marso šiaurės ašigalio kepure ir rytiniu limbu (kosminio kūno regimojo skritulio kraštu) matyti debesys. Dideliame aukštyje taip pat matyti debesų", - nurodo EKA.
Praskridęs pro Marsą, erdvėlaivis "pakeitė kryptį ir dideliu greičiu nuskriejo nuo Raudonosios planetos visai nauju kursu, tęsdamas kelionę, kuri jį galiausiai nuves už Jupiterio orbitos", - teigia agentūra.
Pasak EKA misijos vadovo Manfredo Warhauto (Manfredo Varhauto), skrydis pro Marsą buvo didžiausio tikslumo pareikalavęs etapas nuo pat misijos pradžios.
Dabar "Rosetta" skrieja į Žemę, kurią turėtų pasiekti lapkritį ir čia atlikti dar vieną sudėtingą praskriejimo manevrą.
"Kelionėje dar du kartus reikės praskrieti pro Žemę - šių ir 2009 metų lapkritį", - nurodo EKA.
Paprastai pro planetas kosminiai aparatai skrieja tam, kad įgautų daugiau greičio, tačiau sekmadienio manevras buvo panaudotas stabdymui.
2014 metais, nuskriejęs 7,1 mlrd. kilometrų, erdvėlaivis "Rosetta" turėtų priartėti prie Čiuriumovo-Gerasimenko kometos.
Erdvėlaivis ant kometos paviršiaus nuleis šaldytuvo dydžio laboratoriją, pavadintą "Philae", kuris tirs šio dangaus kūno cheminę sudėtį ir, kaip tikisi mokslininkai, išgaus vertingų duomenų apie ankstyvąją Saulės sistemos istoriją, veikiausiai skaičiuojamą jau 4,5 mlrd. metų.
Pirmą kartą pro žemę "Rosetta" praskriejo 2005 metais. Šių metų pabaigoje numatytas kosminio aparato susitikimas su Žeme padės jam įgauti greičio.
"Tebelaukia ilgas kelias, tačiau atrodo, kad kol kas viskas vyksta tiksliai pagal planą", - teigia EKA.
"Šiandien mes žengėme dar vieną didelį žingsnį, ieškodami atsakymo į klausimą, ar gyvybė Žemėje prasidėjo padedant kometoms", - teigia agentūros direktorius mokslo reikalams Davidas Southwoodas (Deividas Sautvudas), kurio žodžiai cituojami EKA pranešime.
