Prancūzijoje du iš septynių kandidatų, besivaržančių dėl teisės šiemet įvyksiančiuose prezidento rinkimuose atstovauti valdančiajai socialistų partijai, žada kuklias, bet pastovias išmokas visiems suaugusiems šalies gyventojams. Suomijoje ši idėja jau bandoma, tiesa, tik nedidelėje bandomojoje grupėje. Panašūs bandymai planuojami ir kitose šalyse, įskaitant Jungtines Valstijas.
Idėja mokėti tokias išmokas, kurias vieni vadina visuotinėmis pajamomis, kiti – visuotinėmis bazinėmis pajamomis arba tiesiog bazinėmis pajamomis, įvairiais pavidalais vis kildavo nuo bent 19-ojo amžiaus vidurio.
Ištisus dešimtmečius intelektinių diskusijų užkulisiuose svarstyta idėja 2016 metais pagaliau iškilo į viešumą, kai Šveicarija surengė referendumą dėl pasiūlymo įvesti maždaug 2,5 tūkst. JAV dolerių per mėnesį garantuotas bazines pajamas visiems gyventojams, kuris didžiąja balsų dauguma buvo atmestas.
„Neįtikėtini metai, – sako bazinių pajamų lobistinės organizacijos „Basic Income Earth Network“ (BIEN) steigėjas Philippe Van Parijsas. – Per tuos metus apie bazines pajamas buvo parašyta ir pasakyta daugiau negu per visą žmonijos istoriją.“
Tačiau jeigu tikitės, kad jums niekada nebereikės dirbti, visgi neskubėkite savo vadovui teikti prašymo dėl atleidimo iš darbo: dar reikia išspręsti daugybę klausimų, įskaitant ir tai, kaip galima finansuoti tokias programas.
Kodėl vis labiau didėja susidomėjimas šia idėja?
Į šį klausimą galima atsakyti vienu žodžiu – robotai. Automatizuotoms sistemoms ir mašinoms iš žmonių perimant vis daugiau darbo, Prancūzija iki 2025 metų gali netekti 3 mln. darbo vietų, sako prezidentu siekiantis tapti buvęs švietimo ministras Benoit Hamonas, žadantis laipsniškai įvesti išmokas, kurios visiems gyventojams būtų mokamos be jokių įsipareigojimų. Mažėjant darbo, kuklios, bet pastovios garantuotos pajamos žmonėms leistų nesibaiminti dėl ateities ir savo laiką skirti šeimai, nepasiturintiesiems ir sau, įrodinėja jis.
Tokios pajamos žmones taip pat galėtų paskatinti nevengti rizikos ir kurti verslą bei išbandyti naują veiklą, nerizikuojant prarasti socialinių išmokų. Už bazines pajamas pasisako ir Jeanas-Lucas Bennahmias, kuris taip pat siekia tapti socialistų partijos kandidatu į prezidentus. Kaip ir B. Hamonas, buvęs Europos Parlamento narys įrodinėja, jog nėra prasmės tikėtis ekonomikos klestėjimo laikų, kai darbo yra visiems, sugrįžimo.
„Dviejų, 3, 4 ar 5 proc. augimas Vakarų šalyse: tam atėjo galas, – pareiškė jis per praėjusią savaitę surengtus televizijos debatus. – Turime sakyti tiesą.“
Jų argumentus remia ir kai kurie moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, 2015 metais Oksfordo universiteto atliktame tyrime buvo apskaičiuota, kad dėl automatizavimo kyla rizika beveik pusei Amerikos darbo jėgos.
Idėja jau išbandoma
Suomija sausio 1 dieną pradėjo įgyvendinti dvejus metus truksiantį nedidelės apimties bandomąjį projektą, kurio tikslas – atsakyti į bazinių pajamų priešininkų dažnai užduodamą klausimą: ar, kas mėnesį gaudami garantuotas 560 eurų pajamas, atsitiktine tvarka atrinkti 2 tūkst. bedarbių – projekto „jūrų kiaulyčių“ – tiesiog tinginiaus? Norėta atlikti didesnės apimties bandymą, tačiau šio siekio dėl biudžeto suvaržymų ir pasipriešinimo, su kuriuo buvo susidurta įvairiausiose srityse, teko atsisakyti, pareiškė už Suomijos socialines pašalpas atsakingos vyriausybės agentūros KELA atstovas Ollis Kangas (Olis Kangas).
„Ši versija yra daug mažesnio užmojo, negu iš pradžių buvo siekta, – pareiškė jis per interviu telefonu. – Mums teko padaryti nepaprastai daug kompromisų.“ Visgi jis įrodinėja, kad tokie tyrimai yra būtini siekiant padėti visuomenėms pasirengti būsimiems pokyčiams darbo rinkose.
„Nesakau, kad bazinės pajamos yra būtent tas sprendimas, – pareiškė jis. – Tiesiog sakau, kad tai yra vienas iš sprendimų, apie kuriuos turime pagalvoti.“
Nyderlanduose socialinių išmokų, kurios būtų skiriamos be jokių įsipareigojimų, idėją šiemet planuoja išbandyti Utrechto miestas, kuriame į bandomąsias grupes įtrauktiems žmonėms taip pat bus leista papildomai dirbti, jeigu jie to norėtų – vėlgi, iš dalies tam, kad būtų galima įvertinti tokių išmokų poveikį jų motyvacijai susirasti darbą.
Siekdama pasirengti „pasauliui, kuriame esamus darbus perima technologijos, o bazinės pajamos tampa būtinybe“, Silicio slėnio startuolių finansavimo organizacija „Y Combinator“ planuoja Oklende surengti bandomąjį tyrimą, kurio dalyviams bus besąlygiškai skiriamos tam tikros pajamos, nes „mes norime pamatyti, kaip žmonės naudosis ta laisve“.
Idėjos įgyvendinimo kaina
Tai, be jokios abejonės, bus brangu. B. Hamonas bazinių pajamų schemas Prancūzijoje siūlo įvesti laipsniškai – pirma mokėti po 600 eurų per mėnesį skurdžiai gyvenantiems šalies gyventojams ir 18–25 metų amžiaus jaunuoliams, o po to pradėti mokėti po 750 eurų per mėnesį visiems suaugusiesiems. Tokiu atveju bendros metinės išlaidos sudarytų apytikriai 400 mlrd. eurų.
Dalį šios sumos būtų galima gauti apmokestinant robotus – prekes ir paslaugas, kurias gamina ir teikia automatizuotos sistemos ir mašinos, sako jis. Tuo tarpu priešininkai tvirtina, kad tai tiesiog paskatins įmones savo robotus iškeldinti kitur – ten, kur jų negalės pasiekti Prancūzijos mokesčių surinkėjai.
2016 metais Prancūzijos Senato atliktas tyrimas parodė, kad administruoti bazinių pajamų schemą galėtų būti paprasčiau – taigi ir pigiau – negu dabartinę Prancūzijos socialinės apsaugos sistemą. Taip pat būtų išvengta gėdos, kuri dažnai siejama su valstybės pašalpomis, nes išmokas gautų ir turtuoliai, ir vargšai.
Kiekvienam mokant po 500–1000 eurų per mėnesį, reikėtų 300–700 mlrd. eurų per metus, taigi reikėtų naujų mokesčių, rašoma Senato ataskaitoje. Joje rekomenduojama pradėti nuo trejų metų bandomųjų schemų ir bandymams, kuriuose dalyvautų 20–30 tūkst. žmonių, kasmet reikėtų po 100–150 mln. eurų.
Idėjos pliusai
Šios idėjos priešininkai priekaištauja ne tik dėl didelės kainos. Jie įrodinėja, kad garantuotos pajamos skatins tinginystę ir sumenkins darbo sampratą. B. Hamono oponentai, kovojantys dėl teisės atstovauti socialistams prezidento rinkimuose, nesutinka su jo argumentu, kad žmonėms skirtų darbų mažėja.
Galiausiai tam, kad bazinių pajamų schemos išvystų dienos šviesą, reikės politinių čempionų, sako Ph. Van Parijsas.
„Mums reikia radikalių idėjų, kurias galėtume paversti tikslais, o po to mums reikės protingai pertvarkyti taisykles, kad galėtume jų siekti“, – mano jis.
