Tyrimas rodo, kad europiečiai niūriai vertina užimtumo perspektyvas. Kas trečią europietį labai neramina perspektyva netekti darbo, o dar daugiau ES gyventojų nerimauja dėl to, kad artimiausioje ateityje be darbo gali likti jų sutuoktiniai ar vaikai.
Birželį atlikto ES užsakyto tyrimo rezultatai nestebina. Europai sunkiai sekasi rasti išeitį iš giliausio ekonominio nuosmukio per visą pokario epochą. Prognozuojama, kad šiais metais ekonomika susitrauks dar 4 %. Piniginių ir mokestinių paskatų poveikis turėtų pradėti jaustis 2010 m., bet iki to laiko darbo vietų bus sumažėję apie 8,5 mln.
„Suprantama, kad europiečius neramina krizės poveikis darbo vietoms ir šeimai, – kalbėjo už užimtumą atsakingas Europos Komisijos narys Vladimíras Špidla. – Todėl nuo pat krizės pradžios ėmėmės Europos lygmens veiksmų, kad sumažintume krizės poveikį užimtumui.“
Jis užsiminė apie ES pasiūlymą dėl labai mažų kreditų sistemos, pagal kurią gyventojams būtų suteikiamos nedidelės paskolos naujam verslui pradėti arba jau įsteigoms įmonėms plėsti.
Europos Komisija taip pat pageidauja pasiekti, kad darbuotojams mokyti nedelsiant būtų skirta daugiau lėšų, bei išplėsti finansavimo mastą, padedant darbuotojams prisitaikyti prie visuotinės prekybos pokyčių.
Paklausus europiečių, ką jie mano apie šias politines priemones, septyni iš dešimties respondentų atsakė, kad jų poveikis teigiamas. Trečdalis norėtų, kad darbo vietoms kurti būtų skirta daugiau ES lėšų.
Praėjusiais metais darbo neteko ne mažiau kaip 4 mln. žmonių, sparčiausiai kyla jaunimo nedarbo lygis. ES statistikos biuras praneša, kad jaunesnių kaip 25 metų amžiaus europiečių nedarbas per pirmuosius tris metų mėnesius pasiekė 18 % – tai daugiau kaip dvigubai daugiau nei bendras nedarbo lygis (8,3 %).
Norėdama padėti jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje Europos Komisija siekia, kad visos ES įmonės įsipareigotų priimti dar 5 mln. mokinių ir stažuotojų.
