Didelė dalis seniai NATO priklausančių Europos šalių gyventojų nepritartų, kad jų valstybės kariai būtų siunčiami ginti Lietuvos nuo Rusijos agresijos, rodo britų dienraštyje „The Financial Times“ skelbiami apklausos rezultatai, rašo „Respublika“.
Tačiau tarptautinės teisės ekspertas dr.Dainius Žalimas tvirtina, kad, nepaisant tokios viešosios nuomonės, aljanso šalys privalėtų laikytis kolektyvinės gynybos principo, kuriuo NATO dar nė karto neleido suabejoti.
Skeptiškiausi – vokiečiai
Antradienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad skeptiškiausiai Baltijos šalių gynybos klausimu yra nusiteikę vokiečiai – vos 26 proc. Vokietijos gyventojų sutiktų, kad jų šalies kariai gintų Baltijos valstybes, jei prieš jas Rusija panaudotų karinius veiksmus. Tam prieštarautų 50 proc. vokiečių, o kiti neturi tvirtos nuomonės.
Tyrimo duomenimis, panašios nuomonės vyrauja ir Italijoje bei Ispanijoje – čia būtų daugiau nepritariančiųjų nei pritariančiųjų.
Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Valstijose karių siuntimui į Lietuvą, Latviją ir Estiją pritartų kiek daugiau gyventojų, nei prieštarautų.
Penktasis straipsnis
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento D.Žalimo teigimu, Šiaurės Atlanto sutarties penktasis straipsnis užtikrina karinę pagalbą Lietuvai karinės agresijos atveju. Sutarties nuostata numato, kad karinio užpuolimo atveju kiekviena narė privalo imtis „tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti“.
„Saugumui atkurti ir palaikyti agresijos atveju nėra kitų priemonių – būtina naudoti ginkluotą jėgą. Tai tarptautinis įsipareigojimas. Gyventojų nusistatymas tarptautinių įsipareigojimų nekeičia - čia panašiai kaip su įsipareigojimu uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. NATO niekada neleido suabejoti, kad penktasis straipsnis bus panaudotas bet kurios šalies užpuolimo atveju“, – Eltai sakė D.Žalimas.
Sprendimas – per 24 valandas
Teisininko teigimu, Šiaurės Atlanto taryba ambasadorių lygiu sprendimą galėtų priimti per 24 valandas – būtent taip buvo po Rugsėjo 11-osios išpuolių. Be to, D.Žalimas atkreipė dėmesį, kad agresijos grėsmė nekyla staiga, todėl vos tik pajutus realų pavojų pagal Sutarties ketvirtąjį straipsnį būtų surengtos politinės konsultacijos.
„Jeigu Lietuva jaustų agresijos grėsmę, ji galėtų pareikalauti tokių konsultacijų, kuriose galima iš anksto nutarti dėl priemonių. Teoriškai svarstant, jei prie Lietuvos būtų telkiamos pajėgos ir būtų duomenų apie galimą puolimą, galima susitarti dėl preventyvaus pajėgų dislokavimo“, – sakė D.Žalimas.
Docento teigimu, net jei konsensuso pasiekti nepavyktų, o tai yra labai mažai tikėtina, pagal penktąjį straipsnį išliktų pareiga valstybėms narėms padėti individualiais pagrindais.
„Financial Times“ skelbiamoje apklausoje, kurią atliko bendrovė „Harris“, buvo pateiktas toks klausimas: „Ar jūs pritartumėte, ar prieštarautumėte, kad jūsų valstybės kariai gintų Baltijos šalis, jei Rusija prieš jas imtųsi karinių veiksmų?“
