Negalutiniai duomenys rodo, kad Europoje daugiausiai balsų gavo centro dešiniųjų partijos. Antroje vietoje – socialistai. Treti – liberalai demokratai. Nuo jų nedaug atsilieka žalieji.
Pirminiais duomenimis, šie Europos Parlamento rinkimai yra patys pasyviausi per visą istoriją. Juose dalyvavo 43,55 proc. rinkėjų. Prieš ketverius metus prie balsadėžių atėjo 45,5 proc. Europos rinkėjų.
Latviai ir estai buvo aktyvesni negu lietuviai. Latvijoje prie balsadėžių atėjo 53 proc., Estijoje – 43 proc. rinkėjų, kai tuo metu Lietuvoje – 21 proc. rinkėjų.
Aktyviausi buvo tų šalių rinkėjai, kuriuose rinkimai yra privalomi: Liuksemburge dalyvavo 91, Belgijoje 85 ir Maltoje beveik 80 proc. šių šalių piliečių.
Ypatingai skaudžius smūgius patyrė Jungtinės Karalystės leiboristai, Vokietijos socialdemokratai, Prancūzijos ir Portugalijos socialistai.
Centro dešinės pakraipos Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų (EPP-ED) blokas laimėjo 267 vietas ir toliau bus didžiausia politinė grupė Europos Parlamente, kuriame iš viso dirbs 736 europarlamentarai.
Remiantis oficialiais duomenimis, socialistai liko antri ir turės 159 vietas. Anksčiau jie turėjo 215 vietų. Manoma, kad prie Socialistų politinės grupės Europarlamente prisijungs apie 20 Italijos kairiosios pakraipos Demokratų partijos narių.
EPP-ED turės 21 vieta mažiau nei ankstesniame Europos Parlamente, kuriame iš viso dirbo 785 įstatymų leidėjai. Britų ir čekų konservatorių pasitraukimas iš šios politinės grupės nesutrukdė jai sėkmingai pasirodyti rinkimuose.
Trečiąją vietą rinkimuose užėmė Liberalų ir demokratų aljansas, kuris laimėjo 81 vietą. Žalieji liko ketvirti, gavę 51 vietą. Ankstesniame Europos Parlamente, kuris yra vienintelė tiesiogiai renkama Europos Sąjungos institucija, žalieji turėjo 43 vietas.
Laimėtojai ir pralaimėjusieji
Latvijoje Europos Parlamento rinkimus laimėjo dešiniosios pakraipos Piliečių sąjunga, kuri gavo 24,32 proc. balsų. Centro kairės politinių partijų susivienijimas Santarvės centras (SC), kurio pagrindiniai rinkėjai yra rusakalbiai šalies piliečiai, su 19,53 proc. balsų liko antroje vietoje.
Estijoje rinkimus laimėjo didžiausia opozicinė jėga - Centro partija, kuri Europos Parlamente turės dvi vietas. Premjero Andraus Ansipo Reformų partija gavo vieną iš šešių Estijai Europos Parlamente skirtų vietų. Vieną vietą gavo ir kita valdančiojoje koalicijoje esanti partija - centro dešiniųjų Tėvynės ir "Res Publica" sąjunga.
Lenkijoje Europos Parlamento rinkimuose daugiausia balsų (44,39 proc.) surinko valdančioji Donaldo Tusko Piliečių platforma. Opozicinė Teisė ir teisingumas partija, kuriai vadovauja J. Kaczynskis, gavo - 27,41 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas sudarė 24,55 procento.
Jeigu mandatai partijoms būtų skirstomi remiantis šiais duomenimis, Piliečių platforma turėtų Europos Parlamente 25 vietas, Teisė ir teisingumas - 15, Kairiųjų demokratų sąjunga-Darbo sąjunga - 7, o Lenkijos valstiečių sąjunga - 3 vietas.
Vokietijoje kanclerės Angelos Merkel konservatoriai gavo 30,8 proc. balsų ir sutriuškino centro kairės pakraipos politinius varžovus (20,8 proc.). Ši pergalė laikoma savotiška generaline repeticija prieš rugsėjį numatytus visuotinius rinkimus.
Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy centro dešiniųjų Sąjunga už liaudies judėjimą, surinkusi 28 proc. balsų, nesunkiai įveikė opozicijoje esančius socialistus. Socialistai ir žalieji atitinkamai gavo 16,8 ir 16,2 proc. balsų.
Italijos premjero Silvio Berlusconi centro dešiniųjų partija surinkusi 39 proc. balsų, užėmė pirmąją vietą, Centro-kairiųjų partija tegavo tik 27,5 proc. balsų.
Nyderlanduose, kur Europos Parlamento rinkimai vyko birželio 4 d., preliminarūs rezultatai rodo, kad rinkimus laimėjo valdantieji krikščionys demokratai. Į EP pateko ir ultradešiniųjų pažiūrų politiko Geerto Wilderso vadovaujama Laisvės partija (PVV). Ši partija Parlamente iki šiol nebuvo atstovaujama. PVV gali surinkti 16,9 proc. balsų.
Kitose šalyse nemažų pergalių pasiekė opozicinės partijos. Ispanijoje opozicijoje esantys konservatoriai sutriuškino valdančiuosius socialistus - opozicinė Liaudies partija laimėjo 42,03 proc. balsų. Ministro pirmininko Jose Luiso Rodriguezo Zapatero partija gavo 38,66 proc. balsų.
Skaudų smūgį patyrė Britų Ministro pirmininko Gordono Browno Leiboristų partija, rinkimuose ji gavo tik maždaug 16 proc. balsų. Iš 72 mandatų, priklausančių britams, 24 gaus konservatoriai, iškovoję 28,6 procento balsų.
Leiboristai, kuriuos parėmė 15,3 procento balsuoti atėjusių rinkėjų, turės Europos Parlamente 11 atstovų. Dviem parlamentarais daugiau atstovaus euroskeptikei Nepriklausomybės partijai (UKIP), kurią parėmė 17,4 procento rinkėjų.
Graikijoje valdantieji konservatoriai patyrė pirmąjį per penkerius metus pralaimėjimą rinkimuose. Jie tegavo tik 33,9 proc. balsų, kai opozicinė socialistų partija surinko 36,1 proc. rinkėjų balsų.
Vengrijoje, kuri stipriai nukentėjo nuo ekonominės krizės, valdančioji socialistų partija surinkusi tik 17,37 proc. balsų patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Opozicinė Krikščionių Demokratų Liaudies Partija gavo net 56,37 proc. balsų.