Šią savaitę Ukrainoje karštos dienos – rugsėjo 30d. vyks priešlaikiniai rinkimai į Ukrainos Aukščiausiąją Radą (parlamentą). Šie rinkimai yra svarbūs ne tik Ukrainai bet ir visai Europai. Politinė krizė Ukrainoje gerokai užsitęsė, todėl rinkimai į Aukščiausiąją Radą yra žingsnis link politinės krizės sureguliavimo.
Šiandien ši šalis yra viena svarbiausių žaidėjų pasaulio bendruomenės politinėje ir ekonominėje erdvėje. Ukraina šiandien yra vieta, kurioje jungiasi ir kertasi Europos Sąjungos, Rusijos bei Azijos šalių interesai.
Rinkimų išvakarių nuotaikos
Ukraina yra nualinta politinių batalijų ir viliasi, kad rinkimai bus žingsnis link politinio stabilumo. Panašu, kad rinkimai didelių staigmenų neatneš. Lyderiai išlieka tie patys: Regionų partija, Julijos Tymošenko blokas bei „Mūsų Ukraina“.
Remiantis naujausiomis respondentų apklausomis lyderio poziciją užima Regionų partija. Sociologai teigia, kad rinkėjų aktyvumas svyruos nuo 60 iki 80 proc. Rugsėjį vykusių apklausų duomenimis, už Viktoro Janukovičiaus vadovaujamą Regionų partiją net 30,1 proc. rinkėjų pasiruošę atiduoti savo balsus, už Julijos Tymošenko bloką balsuotų 18,2 proc., už Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos “Mūsų Ukraina” bloką balsuotų 11,7 proc., o už Ukrainos komunistų partiją 4,2 proc. respondentų. Eiliniai parlamento rinkimai Ukrainoje vyksta balsuojant tik pagal partijų sąrašus.
Esant tokiam procentiniam išsidėstymui jeigu Radoje koaliciją sudatytų Regionų partija ir Ukrainos komunistų partija, tai deputatai gautų 240 balsų, tuo tarpu oranžinės revoliucijos blokas (Tymošenko ir Janukovičius) gautų 210 balsų. Viso Radoje turi būti 450 deputatų. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, ir Julija Timošenko viešai pareiškė, kad nesutarimus ir rietenas palieka nuošalyje ir apsijungia siekiant laimėti sekmadienį vyksiančius parlamento rinkimus.
Regionų partija rinkėjus vilioja pažadais pravesti referendumus dėl rusų kalbos statuso, Ukrainos stojimo į NATO bei dėl rinkimų į šalies apskričių administraciją. Regionų partija, rinkiminiuose pažaduose deklaruoja spręsianti rusų kalbos, kaip antrosios valstybinės kalbos klausimą ir siekia į savo pusę patraukti didžiąją rusakalbių rinkėjų dalį.
Julijos Tymošenko blokas rinkėjams kalba apie naują Konstituciją, kuri galėtų sustabdyti įsivyravusį chaosą šalyje. Anot Tymošenko, dabartinė Ukrainos Konstitucija „provokuoja nestabilumą ir chaosą šalyje“ ir kosmetinės pataisos situacijos šalyje neišgelbės.
Oligarchai veržiasi į valdžią
Vis dažniau politiniai Ukrainos lyderiai pasirodo lydimi žinomų šalies milijonierių. Politika šioje šalyje yra nemenkai įtakojama verslo struktūrų. Ukrainiečiai keletą kartų bandė pakeisti Ukrainoje nusistovėjusią socialinę sistemą tiek akcijų „Ukraina be Kučmos“, tiek ir „Oranžinės“ revoliucijos metu. Tačiau sistema nepasikeitė. Vietoje arba šalia Kučmos oligarchų į valdžios struktūras pateko „oranžiniai“ oligarchai. Ukrainai siekiant liberalizuoti rinką, pastarąjį dešimtmetį buvo aktyviai vykdoma privatizacija, kuri leido praturtėti ne vienam. V.Juščenkai atėjus į valdžią buvo tikimasi, kad situacija pasikeis, tačiau Oranžinė revoliucija grąžino viską į savo vietas. Jei neminėsime Krivorožstal metalo gamyklos privatizavimo peržiūrėjimo, esminių permainų neįvyko, o ekonominis kilimas leido dar padidinti turtus oligarchams. Sakoma, kad net Ukrainos provakrietiška nuostata yra paremta oligarchų interesais, siekiant integruotis į turtingesnę ES rinką. Ukrainos parlamente klesti įsišaknijusi korupcija, kuri ir buvo viena pagrindinių priešlaikinių rinkimų priežastimi.
Vargu ar šie rinkimai įneš kokių nors ženklių permainų politinėje padangėje. Ukrainiečiai galės tautos atstovus rinkti iš 20 partijų, kurios dalyvauja rinkimuose. Tačiau, reikia pabrėžti, net jei rinkėjai neskirs savų balsų kandidatuojantiems oligarchams, visgi nepavyks išvengti oligarchų įtakos politiniam procesui, nes oligarchai dosniai remia pagrindinius Ukrainos politinius blokus.
Žvelgiant iš arčiau
Prieš rinkimus startavo pilietinė akcija “Oligarchams-ne“ kuri iki rugsėjo 27dienos rengė piketus prie Julijos Tymošenko rinkiminio štabo. Piketuotojai ragino bloką „apsivalyti“ nuo politiškai susikompromitavusių oligarchų. Akcija buvo siekiama priminti apie katastrofiškus padarinius, kurie gali būti, kai dėl statybų bumo neatlaikys Kijevo vandens saugyklos damba.
Tymošenko blokas turi daugumą Kijevo apskrities administracijoje, kuri yra valdome Tymošenko pasekėjo V.Maiboženko. Žemės skandaluose Kijevo apskrityje dažnai mirgėjo “prasigyvenusių“ tymošenkininkų brolių Buriakovų, A.Abdulino, K.Ževago pavardės. Pažymėtina, kad K.Ževago, kuris kapitalą susikrovė bankininkystės, nekilnojamojo turto bei geležies rūdos pramonės srityje, turtą sudaro 2 milijardai USD. Kitas stambus Tymošenko bloko sąraše kandidatuojantis magnatas – tampriais ryšiais su Maskva bei Gazpromu pagarsėjęs D.Firtaš. Jo turtas vertinamas 1,4 milijardų USD.
Tuo tarpu Regionų partijos sąrašuose puikuojasi turtingiausio Ukrainoje žmogaus R.Achmetovo, kurio turtas sudaro 15,6 milijardo USD pavardė. V.Janukovičiaus bendražygių gretose yra L.Kučmos žentas V.Pinčiuk, jo turtas yra įvertintas 7 milijardais USD taip pat magnatai I.Kolomoiskis, S.Taruta, G.Bogoliubovas.
Net prezidentas V.Juščenko, kuris deklaruoja politinę oligarchų įtaką, pastartuoju metu artimiau pradėjo bendrauti su turtingais verslininkais ir neprieštarauti jų piniginėms „injekcijoms“ rinkiminės „Mūsų Ukrainos“ kampanijos palaikymui.
Ukraina Europoje arba palinkėjimai Ukrainai
Ukraina yra strateginė ES partnerė, todėl ES akylai stebi procesus Ukrainoje. Ukraina, visgi turi pati spręsti savo vidaus politikos problemas. Įsiplieskusio politinio konflikto atžvilgiu ES išliko neutrali, pavyzdžiui Europos Parlamentas palaikė ryšius su abejomis politinėmis stovyklomis.
ES yra pasiryžusi tęsti derybas su Ukraina dėl naujo išplėstinio susitarimo, kuris taps naujų dvišalių santykių pradžia. Santykiai su ES gali būti vaisingi tik tada jei Ukraina ir vėl pasuks tuo keliu, kuriuo Ukraina ėjo po Oranžinės revoliucijos.
Europos Sąjunga tęsia atvirų durų politiką Ukrainos atžvilgiu. Žinoma, Ukrainai dar teks nueiti ilgą ir sunkų reformų kelią, norint atitikti ES narėms keliamus reikalavimus, o tai pareikalaus ne vienų įtempto, tikslingo visų valstybės institucijų darbo metų bei visos visuomenės pastangų. Integracija neabejotinai yra ne artimos, o tolesnės ateities perspektyva. Politinis stabilumas yra tarp svarbiausių prioritetų, kuriuos turi suprasti Ukraina norėdama priartėti prie europietiškų vertybių.
Ukraina taip pat palankiai kalba apie ateitį Europoje ir save sieja su Europos Sąjunga ateityje, to negalima pasakyti apie narystę NATO, o kai kurios politinės partijos pasisako prieš Ukrainos narystę euroatlantinėje erdvėje. Gaila, kad ukrainiečiai nesugebėjo išsaugoti to, kas buvo pasiekta po oranžinės revoliucijos. Šiandien Ukraina yra išvarginta politinių batalijų. Tai ypač sunkus metas demokratijos stiprinimo procesui ir visam politinių, teisinių bei ekonominių reformų procesui Ukrainoje. Reikia tikėtis, kad po rinkimų bus pasiektas politinis stabilumas ir Ukraina drąsiai žengs reformų keliu ir ateityje ją galėsime matyti ES sudėtyje.
2007.09.28
