Europą kamuojančios elektroninio pašto šiukšlės turi nemažai amerikietiškų bruožų - beveik visos jos parašytos anglų kalba, siunčiamos iš Jungtinių Valstijų ir nė nebandoma nurodyti siūlomų prekių kainų eurais.
Nors ir nėra galutinių duomenų apie europiečių gaunamas interneto šiukšles, daugelis pripažįsta, kad jų daugėja. Nepaisant to, Europoje kol kas ne itin sutariama, kaip reikėtų šią amerikietišką problemą spręsti.
Europiečiai perima amerikiečių problemą, bet ne jos sprendimo būdus. Skirtingai nuo Virdžinijos ir kitų valstijų įstatymų, Europos Sąjungos (ES) taisyklės nenumato įkalinimo už interneto šiukšlių siuntimą. Griežčiausiu atveju šiukšlintojams gali būti skiriamos baudos, tačiau šių sprendimų įgyvendinimas paliekamas valstybėms narėms.
Be to, nors ES taisyklės aptaria ir iš JAV bei kitų užsienio šalių kilusių šiukšlių siuntimą, valstybėms narėms trūksta išteklių ir galios persekioti pažeidėjus užsienyje.
"Pagrindinės kaltininkės yra tarptautinės bendrovės, tačiau mes neturime būdų joms sustabdyti", - sakė Ispanijos mokslo ir technologijų ministerijos atstovė Cristina Garcia del Valle (Kristina Garsija del Vale).
Jensas Stormas Lernoe (Jensas Stormas Lerno), prižiūrintis "Microsoft Corp." sistemų MSN ir "Hotmail" veiklą Danijoje, savo ruožtu teigia, jog daugiau kaip 95 proc. interneto šiukšlių gaunamos iš užsienio, daugiausia - iš Jungtinių Valstijų. Pasak jo, JAV labai paplitęs asmenų elektroninio pašto adresų pardavinėjamas. Panašiais adresų sąrašais prekiaujama ir Europoje, tačiau, anot J. S. Lernoe, Senajame žemyne ši veikla kur kas mažiau paplitusi.
Šiukšlintojai Europoje kurtis vengia tikriausiai dėl to, kad regiono valstybės yra mažesnės, ir anonimiškai siuntinėti daugelį žmonių erzinančias žinutes čia kur kas sudėtingiau. Be to, europiečiai labiau brangina privatumą už amerikiečius. Skirtingai nuo JAV galiojančių įstatymų, Europoje iš bendrovių paprastai reikalaujama gauti leidimą siųsti žinutes, išskyrus tuos atvejus, kai su gavėju jau užmegzti komerciniai santykiai. Tačiau įgyvendinimo lygis skiriasi.
"Direktyvos nurodo tikslą, bet konkrečios detalės paliekamos kiekvienai valstybei narei", - aiškino Europos koalicijos prieš komercinį elektroninį paštą be išankstinio įspėjimo pirmininkas George’as Millsas (Džordžas Milsas). Todėl, pasak jo, nėra bendrų būdų bausti šiukšlintojus.
Pavyzdžiui, Italijoje vidutinė bauda už pakartotinį šiukšlinimą siekia 280 JAV dolerių, o Ispanijoje tokie pažeidėjai gali būti baudžiami daugiau kaip 34 tūkst. dolerių, tiesa, tokio dydžio baudos itin retos.
Šį mėnesį Danijoje teismas pirmoje panašaus pobūdžio byloje nubaudė programinės įrangos bendrovę 2,2 tūkst. dolerių bauda už 156 reklaminių žinučių siuntimą be išankstinio pranešimo, dėl to buvo pasiskundę apie 50 gavėjų.
Italijos piliečių privatumo tarnybos vadovas Stefano Rodota (Stefanas Rodota) teigė, jog jo kolegos Europoje "sakė, kad mums reikia daug daugiau priemonių užkirsti kelią tam, kas vyksta Jungtinėse Valstijose".
Tačiau kai kuriose šalyse interneto šiukšlių problema dar nėra prioritetinė. Anot Nyderlandų teisingumo ministerijos atstovo Victoro Holtuso, šalyje nerengiami jokie šios srities įstatymai ar nurodymai, nes kol kas tesulaukta kelių skundų.
Vokietijoje birželį numatytame interneto paslaugų tiekėjų susitikime turėtų būti aptartos ir techninės priemonės, kurios padėtų bendrovėms apsisaugoti nuo interneto šiukšlių. Vokietijos elektroninio verslo forumo vyriausiasis vadybininkas Haraldas Summa (Haraldas Suma) teigė, jog šalies interneto paslaugų tiekėjai į klientų skundus dėl interneto šiukšlių bando atsakyti versdami kaltę Jungtinėms Valstijoms. "Tai - amerikiečių rinkodaros problema", - sakė vadybininkas.
Forumas apskaičiavo, jog 35 proc. Vokietijos elektroninio pašto šiukšlių atkeliauja iš JAV, o 7 proc. - iš Kinijos. Likusios šiukšlės Vokietiją pasiekia iš kitų pasaulio valstybių.
AP-ELTA
