„Jiems (Europos Komisijai, - balsas.lt) nepatiko, kad mūsų projekte numatyta internetinius lošimus leisti vykdyti tik Lietuvoje registruotoms įmonėms, kurios turi antžeminius lošimo organizavimo taškus“, - pripažino Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas. Europos Komisija (EK) yra pteikusi Lietuvai savo pagrįstą poziciją dėl svarstomos naujos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos. Nors svarstomas viešas teisės aktas, pati pozicija yra pripažinta riboto naudojimo dokumentu, tad nei Finansų ministerija, nei komiteto sekretoriatas, nei EK atstovybė nesutiko jo netgi komentuoti.
„Europos Komisija yra pateikusi nuomonę dėl LR azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (pagal direktyvą 98/34/EC). Nuomonės turinys viešai neskelbiamas, o prašymai susipažinti su šiuo dokumentu nagrinėjami vadovaujantis Reglamentu Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais“, - teigia EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas. Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus darbuotoja Teresė Staniulytė atsakė panašiai. „EK pozicija dėl naujos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos yra gauta, bet raštas - riboto naudojimo, todėl nei atskleisti jo turinio, nei komentuoti jo negalime.“ Suprask – Europos pozicija – didžiulė paslaptis.
Seimo Finansų ir biudžeto komiteto vadovas B. Bradauskas, komentuodamas situaciją, buvo šnekesnis. Pripažinęs, kad EK neigiamai įvertino Lietuvos siekius riboti konkurenciją ir suteikti teisę lošimus organizuoti tik rinkoje jau įsitivirtinusioms ir fizinius lažybų punktus įsirengusioms bendrovėms, jis teigė, kad Lietuva nenori sutiki su kritika. „Mes norime, kad pinigai iš mokesčių eitų į Lietuvos biudžetą. Todėl Finansų ministerija, kuri viską derins iki liepos mėnesio, dar bandys įtikinti Komsiją. Tam bus važiuojama į Briuselį“, - sakė pirmininkas.
Advokato Kęstučio Kvainausko nestebina tai, kad EK sukritikavo Azartinių lošimų įstatymo projektą visiškai nestebina. „Be p. Bradausko minimo reikalavimo internetinius lošimus organizuojančioms ES bendrovėms turėti antžeminius lošimo organizavimo taškus Lietuvos teritorijoje, įstatymo projekte yra ir daugiau nuostatų, kurios prasilenkia su ES teise ir diskriminuoja ES bendroves, norinčias vykdyti veiklą Lietuvoje. Su ES teise aiškiai prasilenkia reikalavimas ES bendrovėms steigti Lietuvoje dukterines bendroves bei numatyti tų bendrovių privalomo įstatinio kapitalo dydžio reikalavimai. Taip pat reikalavimas ES bendrovėms savo serverius turėti Lietuvos teritorijoje. Europos komisija savo nuomonę dėl naujo įstatymo projekto jau pareiškė, todėl vargu ar Lietuvai pavyks pasiekti, kad ta nuomonė pasikeistų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos komisija jau yra pradėjusi oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl analogiškų šiuo metu galiojančio Azartinių lošimų įstatymo nuostatų. Europos komisijos pozicija šiuo klausimu yra logiškai ir nuosekli. Visoje šioje istorijoje labiausiai stebina tai, kad Europos komisijos nuomonė dėl Seime viešai svarstomo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Lietuvoje pripažinta „riboto naudojimo“. Tai reškia, kad Lietuvos piliečiai ir visuomeninės organizacijos neturi teisės žinoti apie tai, ką Europos komisija mano apie Lietuvoje planuojamą priimti įstatymo projektą, kai visiems akivaizdu, kad Europos komisija apie tą įstatymo projektą nieko gero nemano. Tuo labiau, kad pati Europos komisija savo oficialioje informacijoje nurodo, kad dokumentas nėra slaptas. Akivaizdu, kad „riboto naudojimo“ grifas Europos komisijos dokumentui uždėtas Lietuvoje, siekiant, kad visuomenė nesužinotų apie įstatymo projekto neatitikimą ES teisei. Demokratinėje ir parlamentinėje valstybėje tokia situacija netoleruotina“, - sakė jis portalui balsas.lt.
Balsas.lt primena, kad Azartinių lošimų įstatymą, kuris nenumato realiai vykstančių lošimų internetu, mėginama taisyti jau antrą Seimo kadenciją. Parengtas įstatymas kartą jau buvo praėjęs pateikimo stadiją, tačiau vėliau, spaudžiant vietinėms lažybų bendrovėms, atsirado kitas projektas, vėliau trečias. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir atskiri Seimo nariai yra ne kartą kritikavę naujųjų projektų rengėjus dėl aiškiai lobistinių įtakų dėka atsiradusių ribojimų ir privilegijų atskiroms lošimo rūšims (lošimo automatams). EK notifikavimui balandžio mėnesį pateikta naujausia įstatymo projekto redakcija, kaip ir reikėjo tikėtis, susilaukė griežtos kritikos. Šiuo metu Lietuvoje galioja reguliavimas, pagal kurį jokios lažybai ir statymai internetu apskritai negali vykti, tačiau faktiškai jie vistiek organizuojami užsienio registruotų bendrovių, kurių licencijavimo šiai veiklai tvarka niekaip nėra aprašyta.
