2010 metais tapti pirmaujančia pasaulyje ekonomine jėga! Akivaizdu, kad šis Lisabonos strategijos šūkis taip ir liko neįgyvendintas. Ar Europai pavyks tai padaryti per ateinantį dešimtmetį?
Jau dabar 70 proc. aktyvių Europos Sąjungos (ES) piliečių turėjo turėti darbą, mokslo tyrimams turėjo būti skiriama 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o ekonomika turėjo augti 3 procentus. Tokie buvo 2000 metais pradėtos Lisabonos strategijos pagrindiniai uždaviniai, o jiems pasiekti ES turėjo visą dešimtmetį. Tačiau šis didysis Europos projektas dabar ramiai pamirštas, o vietoj jo 27 ES valstybės artimiausią dešimtmetį plėtos naują ekonomikos augimo modelį.
Tačiau šimtmečio pradžios optimizmas išgaravęs. Europai tenka prisiderinti prie realybės. O ji nėra linksma. Šiuo metu Europoje nedarbas smarkiai padidėjęs, o mokslui neskiriama nė pusė to, kas planuota. Ekonomikos augimo vidurkis - vos 0,8 procento. Blogiausia, kad, visų nuostabai, tai, ką norėjo pasiekti Europa, pasiekė Kinija. Vis dėlto ES neketina pasiduoti. Naujasis planas, vadinamas "Strategija 2020", o kartais tiesiog "2020", turi per dešimtmetį paskatinti Europos ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Šio plano projektas turi būti pateiktas ES vadovams jau vasarį per neformalų jų susitikimą. Diskusijos truks iki viršūnių susitikimo kovą, o galiausiai birželį planą turi patvirtinti Europos Taryba.
Tačiau jau dabar ne viskas vyksta sklandžiai. Europos verslo organizacijos smarkiai kritikuoja "Strategijos 2020" kūrimo procesą, per kurį jos taip pat turėjo tarti savo žodį.
Iš pradžių konsultacijas planuota pradėti 2009 metų spalį, bet iš tikrųjų jos pradėtos tik lapkričio pabaigoje. Dėl to organizacijos ir pavieniai asmenys turėjo tik 7 savaites internetu teikti savo pasiūlymus iki sausio 15 dienos galutinio termino. Dėl Kalėdų ir Naujųjų metų atostogų šis terminas realiai dar labiau sutrumpėjo.
"Eurochambres", Briuselyje įsikūrusi organizacija, vienijanti apie 200 įvairių Europos komercijos rūmų ir pramonės įmonių, mano, kad procesas buvo per trumpas ir labai prastai organizuotas, netgi mėgėjiškas. 12 puslapių konsultacijų dokumentu, kuriame išvardijamos galimos priemonės, kurios padėtų per ateinantį dešimtmetį sukurti Europoje stabilią socialinę rinką ir "žalesnę" ekonomiką, nepatenkinta ir Briuselyje įsikūrusi Europos pramonės ir darbdavių asociacija "Business Europe".
Tačiau Europos Komisija gina procesą akcentuodama, kad gauta daugiau kaip 2 tūkst. pasiūlymų iš įvairiausių organizacijų, tarp jų - 22 ES vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, akademikų, profesinių susivienijimų, individų.
Pagal preliminarų ES dokumentą naujasis Europos plėtros planas turi remtis trimis prioritetais: žiniomis (švietimas, mokslas, skaitmeninė ekonomika, inovacijos); lankstumu (verslumo dvasia ir mokymasis visą gyvenimą siekiant kūrybiškumo bei pusiausvyros visuomenėje); "žalesne", konkurencingesne ir labiau integruota ekonomika. Prie viso šito dar reikia pridurti kokybiškesnį valstybės išlaidų paskirstymą.
Lisabonos strategija žlugo ne dėl to, kad tikslai buvo neteisingi, o todėl, kad jų įgyvendinimas nebuvo privalomas valstybėms narėms - paliktas tik jų gerai valiai.
Ar naujoji "Strategija 2020", kuri ateinantį dešimtmetį lems svarbiausias ES politikos gaires, išvengs šios klaidos? Daugelis tuo labai abejoja. Jei taip, tuomet planas, kad ir kokiais naujais terminais vadinamas, vėl liks tik geru ketinimu.
