Kaunasi kaip vienas kumštis
„Žalgiris“ ketvirtadienį 101:91 nugalėjo Pirėjo „Olympiakos“ ir Eurolygos ketvirfinalio seriją laimėjo 3:1.
G. Gustas lemiamas rungtynes stebėjo tribūnuose.
„Nereali, fantastiška atmosfera. Visa tai, kas dabar vyksta, galima apibūdinti trimis žodžiais: nerealu, fatastiška, sveikinimai“, – šypsojosi G. Gustas.
Jo nuomone, „Žalgirio“ sėkmę ketvirtfinalio serijoje, kaip ir visas didžiausias pergales, lėmė detalės ir komandinis darbas. Esą kiekvienas, į aikštę išėjęs žaidėjas, žino, ką turi padaryti.
„Sezono pradžioje tokia „Žalgirio“ sėkme mažai kas tikėjo, bet vėliau visi matė žaidimą, tobulėjančią komandą ir jos krepšininkus. Įsibėgėjus sezonui, buvo mintis, kad „Žalgiris“ gali eiti toli, – neslėpė pašnekovas. – Manau, svarbiausia komandos figūra – treneris, kuris sugebėjo sustatyti ekipą, kiekvienoms rungtynėms paruošti skirtingą taktiką. Reikšmingas ir psichologinis faktorius – visi kovoja kaip vienas kumštis.“
Š. Jasikevičių galima pavadinti G. Gusto mokytoju. Giedrius 2003-aisiais debiutavo Lietuvos rinktinėje, su kuria užkariavo Europą.
Tuometinėje čempioniškoje Antano Sireikos komandoje G. Gustas buvo antruoju įžaidėju. 23-ejų gynėjas žaidė nedaug – dvejose rungtynėse iš šešerių. Tačiau treniruotėse Giedriui teko gintis ir pulti prieš Š. Jasikevičių.
„Visi mato, koks Šaras – jis ir žaidėjas, ir treneris yra kovotojas, išmanantis tai, ką daro“, – kolegą apibūdino Europos čempionas.
Tos pačios filosofijos treneriai
Eurolygos finalo ketvertas vyks gegužės 18–20 dienomis Belgrade.
„Žalgirio“ varžovė pusfinalyje – titulą ginanti Stambulo „Fenerbahče“.
„Jeigu tiek nuėjome, reikia nesustoti. Pirmosiose rungtynėse su turkais norisi pergalės“, – šypsojosi G. Gustas.
„Fenerbahče“ treniruoja Željko Obradovičius. Š. Jasikevičius ne vieną sezoną žaidė serbo vadovaujamoje Atėnų „Panathinaikos“.
Šaras yra sakęs, kad Ž. Obradovičius – vienas jo trenerio idealų.
„Šarūnas iš Željko yra perėmęs geriausius dalykus. Jų ta pati filosofija“, – lygino G. Gustas.
Krepšinis vėl vienija
G. Gustas ne tik laimėjo Europos čempionatą, o ir 1999-aisiais tapo Eurolygos nugalėtoju.
Tuomet 19-metis gynėjas Eurolygoje ant parketo neišbėgo. Giedrius daugiau žaidė Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kur per 14 rungtynių rinko 2,8 taško.
„Tarp 1999-ųjų ir šiemetinės komandų panašumas tas, kad nei tada, nei dabar niekas nesvajojo, netikėjo, kad sezono pabaigoje kelsime taurę. Visi sunkiai dirbo, treniravosi. Paralelė ir ta, jog tiek tuometinė, tiek dabartinė komandos buvo kaip vienas bendras mechanizmas, kumštis. Ir aikštelėje, ir už jos ribų“, – analizavo G. Gustas.
Jo vertinimu, po 1999-ųjų triumfo, per kitus 18 metų, buvo geresnių, blogesnių sezonų. Klaidų neišvengė ir „Žalgirio“ vadyba.
Kauniečiai arčiausiai finalo ketverto buvo 2004-aisiais. Tuomet viską lėmė paskutinės TOP16 etapo rungtynės Tel Avive, kurias lietuviai po pratęsimo pralaimėjo 99:107.
A. Sireikos treniruojama Kauno komanda į tą patį Izraelį negrįžo dėl krūvos atsitiktinimų paskutinėmis ketvirtojo kėlinio sekundėmis – penktosios Arvydo Sabonio pražangos, dviejų netaiklių G. Gusto baudų, per anksti į baudos aikštelę įžengusio Tanokos Beardo ir fantastiško Derricko Sharpo tritaškio, išlyginusios rezultatą.
„Dabartinis „Žalgiris“ privertė prisiminti ne 2004-uosius, o 1999-uosius – emocijas, atmosferą. Sirgaliai reagavo į kiekvieną švilpuką, mūsų pataikytą metimą. Žodžiais sunku perduoti tai, ką žaidėjas tokių pergalių metu jaučia, būdamas aikštėje, – tv3.lt pasakojo G. Gustas. – Dabar krepšinis vėl ta sporto šaka, kuri visus suvienija. Tikra antroji religija.“
