J.Bertomeu ketvirtadienį atvyko į Kauną, kur stebės Kauno „Žalgirio“ ir Miuncheno „Bayern“ rungtynes. Jis čia norėtų sugrįžti jau artimiausiu metu ir tą padaryti gegužę – kai įprastai rengiamas lygos finalo ketvertas.
„Mes rimtai žiūrime į Kauną, čia trūksta tik tam tikros infrastruktūros. Čia yra geriausia sirgalių bazė Europoje, geriausia arena. Atrodo, kad neišvengiama čia surengti finalo ketvertą. Tik reikia išspręsti tam tikras problemas. Didžiausia iš jų yra apgyvendinimas. Manau, kad su laiku tai bus išspręsta ir tik kai tai bus padaryta, mes būsime čia“, – užtikrintai kalbėjo jis.
Kartu jis paskelbė, kad „Žalgiris“ pateko tarp penkių klubų, kurie rūpinsis vienu iš svarbiausių lygos klausimų.
„Turime daug iššūkių. Iššūkiai remiasi į šiuolaikinio jaunimo požiūrį į sportą, krepšinį, kaip panaudoti technologijas krepšinio „suvartojimui“.
Tai išlieka svarbiausiais mūsų iššūkiais. Ieškome būdų, kaip galime pakeisti savo strategijas, kad savo verslą paverstume didesniu. Esu labai laimingas, kad „Žalgiris“ yra mūsų nedidelėje grupėje. Turime labai panašią filosofiją tiek sporto, tiek verslo sektoriuose.
„Žalgiris“ yra tarp penkių komandų, kurios artimiausiu metus kurs komercinę Eurolygos strategiją. Visi kalba, kaip gerai žaidžia „Žalgiris“, kaip jie žaidė praėjusiame sezone. Bet kartu labai svarbu, kad kauniečiai yra tarp geriausių, kalbant apie verslo pusę.
Mums labai svarbu turėti, taip nuosekliai dirbančius klubus ir „Žalgiris“ yra vienas jų“, – „Žalgirį“ gyrė J.Bertomeu.
Jau kitame sezone Eurolyga plėsis iki 18 ekipų ir J.Bertomeu žada, kad toks skaičius išliks bent 4-5 metus. Tai liečia ir vis labiau kylančias kalbas apie galimus Eurolygos klubų pasitraukimus iš nacionalinių čempionatų.
„Turime kalbėti apie faktą, kad kai kuriose šalyse mūsų klubai turi rūpesčių. Tai kažkas, apie ką turime kalbėti, kalbėti su lygomis. Kalbėjome apie rungtynių kiekį. Taip mes turime daug rungtynių, bet į jas renkasi daugybė žiūrovų. Kas daugiau surinks tokius kiekius? Kalbos apie tam tikrų ekipų pasitraukimą iš nacionalinių čempionatų kol kas yra tik spekuliacijos.
Iš vienos pusės yra didelis susirūpinimas, kaip suderinti lygų ir Eurolygos norus, kaip klubus paversti jaustis patogiai. Eurolyga nekovoja su lygomis. Jos turi suprasti, kad Eurolyga padeda ir joms. Turime padėti vieni kitiems, kad dirbtume sėkmingai. Nacionaliniai čempionatai pastaruoju metu kiek kenčia, nes nėra lengva suderinti kalendorių“, – atsargiai šnekėjo J.Bertomeu.
Apie pasitraukimą kol kas nekalba ir „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas. Kitą sezoną kauniečiai Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) ketina leisti daugiau pasireikšti jaunimui, taip taupydami pagrindinių žaidėjų jėgas Eurolygos kovoms, kurių bus ketveriomis daugiau nei šiame sezone.
Vis tik P.Motiejūnas pripažino, kad „Žalgiris“ eis su banga – jei dauguma pagrindinių Eurolygos klubų, turinčių ilgalaikes sutartis, nuspręs žaisti tik Eurolygoje, Lietuvos čempionai darys tą patį.
Eurolygos prezidentas užsiminė ir apie įvairius įrankius, kuriuos įdiegus per artimiausius penkerius metus galima tikėtis kiek lygesnės Eurolygos ekipų biudžetų atžvilgiu. Tai yra gana sudėtinga dėl daugybės skirtingų įstatymų šalyse-narėse, bet vienas iš prioritetų – mažinti ekipų gyvenimą „į skolą“.
