Valdžia ir opozicija turi pradėti dialogą; apskritojo stalo derybos turėtų padėti brėžiant laikinas gaires Ukrainos kelyje į euro-integraciją, mano 2005-2010 metais buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka.
„Apskritojo stalo tikslas turi būti vienas. Maidanas prasidėjo dėl to, kad žmonės panoro sugrąžinti šalį į eurointegraciją“, – sakė jis per buvusių prezidentų ir dabartinio šalies vadovo susitikimą antradienį Kijeve.
„Apskritasis stalas turi duoti atsakymą apie mūsų eurointegracijos datą ir laiką“, – pridūrė V.Juščenka ir nurodė, kad alternatyvos šiam dialogui nėra.
Kiti du prezidentai – Leonidas Kravčiukas (1990-1994 metais) ir Leonidas Kučma (1994-2004) priminė dabartiniam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kaip jų laikais premjerai savo noru atsistatydindavo.
L.Kravčiukas prisiminė, kaip jam esant Aukščiausiosios Rados pirmininku mitingavo studentai; anuomet, pareikalavus mitinguojantiems, buvo surengtas specialus posėdis ir parlamentas priėmė atitinkamą nutarimą.
„Ir premjeras tada pats pasitraukė. Beje, ne taip dažnai būna, kad rašo (prašymą) savo noru, ir nelaukia, kada juos stumtelės“, – pažymėjo L.Kravčiukas.
Savo ruožtu L.Kučma, kuris anuomet, L.Kravčiuko minėtu laikotarpiu, buvo premjeras, pastebėjo: „Vitoldas Fokinas (buvęs premjeru 1991-1992 metais) irgi pats atsistatydino, bet jis – ir savo noru, ir verčiamas, o aš – tik savo noru“.
Kalbėdamas apie išeitį iš susidariusios padėties, L.Kučma nurodė: „Pilietinė visuomenė dabar laukia signalo iš prezidento“.
Be kita ko L.Kravčiukas dar sakė sutinkąs, kad ukrainiečiai turi teisę į demonstracijas ir valios išreiškimą, bet taip pat pažymėjo, kad mitinguojančiųjų veiksmai neturi trukdyti Kijevui gyventi.
Ukrainos pareigūnai nurodė išsiųsti du Gruzijos žurnalistus
Ukrainos valdžia, augant įtampai, antradienį nurodė iš šalies išvykti dviems Gruzijos žurnalistams, rengiantiems reportažus apie proeuropietiškas demonstracijas Kijeve.
Ukrainos saugumo ir imigracijos tarnybos nurodė dviems Gruzijos televizijos „Tabula“ žurnalistams „per 24 valandas išvykti iš šalies arba laukti priverstinės deportacijos“, pranešė šios televizijos direktorė Tamara Čergoleišvili.
„Pareigūnai pareiškė, kad Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas išleido įsakymą išsiųsti užsienio žurnalistus, „kurie dalyvavo antivyriausybinėse riaušėse“, tačiau pareigūnai atsisakė parodyti šį dokumentą“, – sakė ji.
„Mes tokius kaltinimus vadiname absurdiškais ir liksime Kijeve, kadangi toks žodinis įsakymas neturi teisinės galios“, – pridūrė ji.
Televizija „Tabula“ rengia tiesiogines transliacijas iš Kijevo apie protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimus nuo lapkričio mėnesio, kai sostinėje prasidėjo masinės proeuropietiškos demonstracijos.
Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, pats vadovavęs Gruzijos Rožių revoliucijai, savaitgalį aplankė protestuotojus Kijeve ir davė kelis interviu žurnalistams nepriekaištinga ukrainiečių kalba.
Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimas atsisakyti svarbių prekybinių ir politinių sutarčių su ES įstūmė šalį į didžiausią politinę krizę nuo 2004 metų, kai joje vyko Oranžinė revoliucija.
Protestuotojai nesitraukia jau trečią savaitę, tačiau kol kas nei valdžia, nei opozicija nekalba apie jokį galimą kompromisą.
Eurokomisaras: Vilniaus viršūnių susitikimas tęsiasi Ukrainos gatvėse ir aikštėse
Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame Ukrainos prezidentas atmetė sutartį su Europos Sąjunga (ES), persikėlė į šalies gatves ir aikštes, antradienį pareiškė už plėtrą atsakingas eurokomisaras Štefan Füle (Štefanas Fiulė).
Taip Europos Komisijos narys Europos Parlamento nariams Strasbūre apibūdino Ukrainoje vykstančius protestus prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių.
"Vilniaus susitikimas tęsiasi Ukrainos aikštėse ir gatvėse (...). Tikiu, kad Ukraina ir ES jau yra susijungę, jų ryšiai beprecedenčio gylio ir tvirtumo", - sakė eurokomisaras.
Europos Parlamente antradienį aptariamas lapkričio pabaigoje vykęs ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Per jį Vilniuje Moldova ir Gruzija parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis ES, bet V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti tokį susitarimą. Tai sukėlė protestų bangą šalyje.
Plėtros eurokomisaras pabrėžė, kad Vilniaus susitikimas buvo pirmasis, kuris atnešė apčiuopiamų rezultatų vykdant Rytų partnerystės programą.
Pasak Š.Fulės, Briuselis nuolat palaiko ryšį su Ukrainos valdžia ir opozicija bei pilietinės visuomenės atstovais, ieškantt politinės išeities. Eurokomisaras paragino Ukrainą ištirti žiaurų milicijos elgesį Kijevo nepriklausomybės aikštėje ir paragino paleisti sulaikytus taikius demonstrantus.
Eurokomisaro teigimu, ES bandys įtikinti Rusiją, kad ES ir Ukrainos asociacijos ir laisvos prekybos sutartis nekenkia Maskvai.
Š.Fulė patikino, kad ES pasirengusi paremti Ukrainą gaunant paramą iš Tarptautinio valiutos fondo bei sustiprinti ES finansinės pagalbos programas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
