Bet prieš šį čempionatą lietuviams reikėjo įveikti atranką. Pirmojo etapo kovos vyko Lenkijos mieste Vroclave. Lietuvių grupėje buvo šeimininkai lenkai ir Baltarusijos rinktinė. Pagal taisykles į kitą etapą galėjo patekti dvi iš trijų. Lyginant mūsiškių rinktinę su 1992 metų sudėtimi – nerimo galėjo kelti tik tai, kad atrankoje teks kovoti be Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio. Kitas nerimą kėlęs dalykas – į Vroclavą traumuotas atvyko kitas pergalių kalvis Šarūnas Marčiulionis.
Atrankos starte lietuviai susikovė su Lenkija. Visas rungtynes tempą diktavę lietuviai kartais pirmavo net daugiau kaip 10 taškų skirtumu. Tiesa, pabaigoje atsipalaidavo ir iškovojo pergalę vos 3 taškų skirtumu (102:99). Jau kitą dieną mūsiškių laukė, kaip manyta, lengvesnis priešininkas – Baltarusija. Bet šios rungtynės lietuviams virto tikru košmaru. Niekaip varžovų pavyti nesugebėję lietuviai pralaimėjo 80:88.
Tad mūsiškių likimas sprendėsi kitos dienos dvikovoje tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Į kitą etapą lietuviai būtų patekę Lenkijos pralaimėjimo atveju arba tuomet jei baltarusiai būtų kritę didesniu kaip 13 taškų skirtumu. Bet rungtynės baigėsi Lenkijos pergale 6 taškų skirtumu, kas reiškė, kad bronzinė Lietuvos rinktinė turės praleisti 1993-ųjų čempionatą. Vos vienas netikėtas pralaimėjimas mūsiškiams užkirto kelią.
Nors prabėgo net 24 metai, bet to meto rinktinės nariai iki šiol prisimena šį slogų Lietuvos krepšinio istorijos epizodą ir su nuoskauda kalba apie Lenkijos ir Baltarusijos nešvarius žaidimus, t.y. susitarimą, kuris skaudžiausiai smogė būtent Lietuvos rinktinei. Tiesa, verta paminėti, kad nesvarbu buvo ar nebuvo susitarimas tarp varžovų, bet į Europos čempionatą galiausiai nepateko nei Lenkija, nei Baltarusija.
Tuometinis rinktinės vyriausiasis treneris Vladas Garastas:
„Mūsų pogrupis Lenkijoje, Vroclave, neatrodė toks sunkus, kad galėtume likti paskutiniai ir iškristi. Nors rinktinėje ir nežaidė nei Sabonis, nei Kurtinaitis. O Marčiulionis atvyko traumuotas. Laimėjome prieš Lenkiją, bet pralaimėjome Baltarusijai. Teko skristi namo tuščiomis. Vėliau iš Čekijos kolegų teko išgirsti, kad lenkai papirko baltarusius treningais, sportine avalyne ir susitarė, jog šie praloštų.
Jautėmės apvogti. Žinoma, reikėjo patiems laimėti prieš Baltarusiją ir viskas būtų išsisprendę mūsų naudai, bet... Pamenu, kad prieš dvikovą su Baltarusija rūbinėje vyravo išankstinės pergalės nuotaikos. Tikėjomės, kad išeisime į aikštelę ir užmėtysime priešininkus kepurėmis. Baltarusiai turėjo aukštą, tvirtą centrą, tai buvo stipri komanda. O mums koją pakišo tai, kad neturėjome pagrindinių žaidėjų, Marčiulionis buvo traumuotas ir netinkamas nusiteikimas.“
Tuometinis vyriausiojo trenerio padėjėjas Sergejus Jovaiša:
„Kiek prisimenu mes galvojome, kad lenkai bus pagrindiniai mūsų varžovai grupėje. Su jais susikaupėme žaisdami, o prieš baltarusius išėjome į aikštelę tikėdamiesi lengvos pergalės. Nors neturėjome kelių svarbių žaidėjų, bet manėme, kad ir tokia sudėtis gali įveikti atranką. Tačiau vienas pralaimėjimas išmušė mums viską iš po kojų.
Pikta. Juolab, kad ten susitarimas buvo tarp lenkų ir baltarusių 100 procentų. Vienas vienintelis rezultatas tiko abiem komandoms. Ir būtent tokiu skirtumu baigėsi rungtynės. Visų pirma buvo užkirstas kelias Lietuvai, o visų antra – Lenkija į kitą etapą nusinešė „auksinį“ tašką. Jei lenkai būtų laimėję ne 6, o 5 taškais, tada Baltarusija būtų užėmusi pirmąją vietą ir į kitą etapą nusinešusi tą papildomą tašką.
Mes žiūrėjome tas rungtynes žinodami, kad tokiu skirtumu jos ir baigsis. Taip ir buvo. Jie paskui pabaigoje žaidė keistai – nebeatakavo, tyčia pramesdavo, darė abejotinas klaidas. Tikra parodija buvo, bet negalėjome to įrodyti. Pamenu, kad po šios atrankos 2 ar 3 baltarusiai gavo sutartis su lenkų krepšinio klubais. Nors tais laikais baltarusiams būdavo sunku patekti į Europos šalių krepšinio klubus. Lietuva, be abejo, būtų buvusi tarp favoritų laimėti 1993-ųjų čempionatą. Stebėjau tą čempionatą gyvai ir mačiau, kaip vokiečiams sekėsi. Jie pagavo teigiamą emociją ir nužygiavo iki pat aukso.“
Tuometinis Lietuvos rinktinės krepšininkas Valdemaras Chomičius:
„Apie kažkokius lenkų ir baltarusių susitarimus kalbėti negaliu. Mes patys pralaimėjome baltarusiams ir tai užkirto mums kelią į tolimesnį atrankos etapą. Tais metais rinktinei negalėjo padėti tokios žvaigždės kaip Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis. Tas pats Šarūnas Marčiulionis žaidė traumuotas ir nebuvo tas Šarūnas, kurį visi buvo įpratę matyti.
Galiu drąsiai pasakyti, kad 1993-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionate visos sudėties Lietuvos rinktinė būtų buvusi tarp favoričių tapti čempione. O čia vienas pralaimėjimas baltarusiams ir tu lieki už borto. Tokius pralaimėjimus stengiesi kuo greičiau pamiršti.“
Atrankos rungtynių statistika:
Lietuva – Lenkija 102:99
Lietuva: Š.Marčiulionis 25, G.Krapikas 22, V.Chomičius 19, A.Visockas 14, A.Karnišovas 9, G.Einikis 6, M.Lekarauskas 4, E.Kavoliūnas 2, D.Sirtautas 1, A.Pazdrazdis, R.Brazdauskis.
Lietuva – Baltarusija 80:88
Lietuva: V.Chomičius 21, A.Karnišovas 17, Š.Marčiulionis 14, G.Einikis 12, D.Sirtautas 10, G.Krapikas 5, A.Visockas 2, E.Kavoliūnas, R.Brazdauskis, M.Lekarauskas, A.Pazdrazdis.
Sėkmės čempionai
1993-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas Vokietijoje. Prie šio čempionato favoritų buvo priskiriamos Ispanijos, Rusijos, Kroatijos, Graikijos, Prancūzijos rinktinės. Suprantama, kad ir namuose žaidusių vokiečių su jų žvaigžde Chrisu Welpu priešakyje ambicijos buvo gana didelės.
Vokiečiai grupės etapą baigė su dviem pergalėmis ir kluptelėjimu prieš Estija. Antrajame etape Vokietija krito prieš Prancūziją ir Kroatiją, tačiau įveikė Turkiją ir užėmė ketvirtąją vietą. Ketvirtfinalyje jų laukė kitoje grupėje pirmąją vietą užėmusi Ispanija.
Įnirtingas ir dramatiškas ketvirtfinalio mačas baigėsi vokiečių pergale 79:77. Lemiamus taškus tuomet pelnė naudingiausio žaidėjo titulą vėliau atsiėmęs C. Welpas. Pusfinalyje vokiečių laukė Graikija. Nors šios dvikovos rezultatas 76:73, tačiau mačo paskutinėmis minutėmis didesnės intrigos nebuvo. Graikai sugebėjo tik ištirpdyti didesnį atsilikimą, bet pasiekti bent pratęsimą jiems pritrūko laiko.
Finale susigrūmė Vokietija ir Rusija. Šis finalo mačas buvo vienas įnirtingiausių per visą istoriją. Likus vos kelioms sekundėms iki mačo pabaigos vokiečiai atsilikinėjo 68:70. Tuomet Vokietijos rinktinės įžaidėjas sugebėjo pritraukti du varžovus prie savęs ir meistriškai perduoti kamuolį prie krepšio laisvam likusiam C. Welpui. Šis ne tik įkrovė iš viršaus, bet tą padarė dar ir su varžovo pražanga. Baudos metimas buvo taiklus, o rusams likusių 3 sekundžių nepakako, kad kažką pakeistų. Vokietija triumfavo finale rezultatu 71:70.
Tad užduokime retorinį klausimą: „Kaip šiame čempionate būtų atrodžiusi visos sudėtis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė?“. Žinoma, tai jau lieka krepšinio istorijos metraščiuose.
