Būtent 2003-ųjų rugsėjo 14-oji yra pažymėta auksinėmis raidėmis Lietuvos krepšinio istorijos metraščiuose. Švedijoje vykusiame čempionate mūsiškiams plojo ne tik gausiai susirinkę sirgaliai, bet ir lietuvių jėgą pripažinti turėję varžovai.
Finale Lietuva įveikė galingą Ispanijos rinktinę rezultatu 93:84. Pusfinalyje po itin dramatiškos kovos nugalėti prancūzai – 74:70. Ketvirtfinalyje nuo kelio nušluoti Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkai – 98:82.
Grupėje be didesnio vargo įveikti vokiečiai (93:71) ir Izraelio krepšininkai (94:62). O dramatiškiausiomis tame čempionate tapo pirmosios rungtynės su Latvija, kurią mūsiškiai įveikė tik po pratęsimo – 92:91.
Tiek likus kelioms akimirkoms iki ketvirtojo kėlinuko pabaigos, tiek pratęsimo pabaigoje kamuolys priklausė latviams, bet jis taip ir neįkrito į krepšį, o tai tapo pergalingo kelio aukso medalių link pradžia.
Apie aršią lietuvių dvikovą su „braliukais“ latviais ir principinę kovą plačiau skaitykite susijusiose naujienose. O šiame straipsnyje plačiau panagrinėkime aršią pusfinalio dvikovą ir pergalingą finalą.
Pokyčiai sudėtyje
Pradžiai prisiminkime tai, kad po nesėkmingo 2001 metų čempionato Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sudėtyje įvyko keletas pokyčių. Visų pirma – trenerių štabe. 1997-2001 metais Lietuvai vadovavusį trenerį Joną Kazlauską pakeitė Antanas Sireika.
2003-ųjų sudėtyje vėl buvo įtraukti aštuoni krepšininkai, kurie kovojo ir 2001-siais: Mindaugas Žukauskas, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Donatas Slanina, Eurelijus Žukauskas ir Šarūnas Jasikevičius.
Iš 2001 m. rinktinės sąrašo po dviejų metų dingo keturių krepšininkų pavardės: Mindaugo Timinsko, Rimanto Kaukėno, Roberto Javtoko ir Andriaus Jurkūno. Šią ketveriukę pakeitė: Giedrius Gustas, Arvydas Macijauskas, Kšyštofas Lavrinovičius ir Virginijus Praškevičius.
R. Šiškausko ranka
Dvikova su prancūzais pusfinalyje prasidėjo itin atkakliai. Nė vienai komandai nepavyko įgyti kiek apčiuopiamesnės persvaros. Sėkmingiau kėlinuko pabaiga susiklostė lietuviams, kurie po 10 minučių turėjo keturių taškų persvarą (20:16).
Antrasis kėlinukas mūsiškiams taip pat susiklostė pakankamai gerai. Lietuviai ne tik neleido varžovams priartėti, bet po 20 minučių dar labiau padidino persvarą. Po dviejų kėlinukų mūsiškiai pirmavo 8 taškais (45:37).
Tačiau Tony Parkerio vedami prancūzai nė neketino sudėti ginklų. Trečiajame kėlinuke varžovai įjungė aukštesnę pavarą ir sugebėjo ne tik pasivyti lietuvius, bet ir persverti rezultatą savo naudai. Po trijų kėlinukų lietuviai jau atsiliko dviem taškais (58:60).
Lemiamas ketvirtis buvo itin atkaklus. Drama tęsėsi iki pat paskutinių rungtynių akimirkų. Likus 3 min. 30 sek. Prancūzai pavojingai atitrūko – 65:70. Bet per likusį laiką taip ir nebesugebėjo pelnyti taškų. Likus kiek daugiau nei 2 min. mūsiškiai išlygino rezultatą – 70:70. Tuomet Š. Jasikevičius atliko juvelyrinį perdavimą po krepšiu įkertančiam Sauliui Štombergui ir šis išvedė lietuvius į priekį – 72:70 (likus 2 min. 4 sek.).
Tuomet ekipos po dukart nesugebėjo užpulti varžovų krepšio. Lietuvių metimai buvo atliekami paskutinę atakai skirtą sekundę. Tuo tarpu varžovai metė iš gana patogių padėčių, bet netaikliai. Likus 15,9 sek. kamuolys buvo T. Parkerio rankose. Prieš jį gintis buvo patikėta R. Šiškauskui ir šis kištelėjęs ranką sugebėjo perimti kamuolį iš tituluoto varžovo. Vėliau prancūzams liko tik prasižengti prieš tą patį R. Šiškauską, kuris užtikrintai sumetė baudas (74:70) ir atvėrė Lietuvai kelią į finalą.
A. Macijausko šou
Finalas su Ispanija, kaip ir buvo galima tikėtis, prasidėjo itin atkakliai. Iš pradžių ispanams pavyko atitrūkti nuo lietuvių 3-4 taškais, tačiau mūsiškiai žaidė stabiliai ir rezultatas buvo apylygis. Pirmąjį kėlinuką lietuviai laimėjo 20:19.
Antrąjį kėlinuką lietuviai pradėjo itin agresyviai ir tai davė savo. Sužaidus apie 5 min. mūsiškiai buvo priekyje 7 taškais – 34:27. Vėliau komandos apsikeitė keliomis rezultatyviomis atakomis, o švieslentėje po dviejų kėlinukų žibėjo skaičiai – 40:31.
Trečiajame kėlinuke lietuviai nemažino apsukų. Sužaidus 2 min. 30 sek. persvara jau siekė 12 taškų – 45:33. O kėlinuko pabaigoje ji dar padidėjo dviem taškais – 62:48.
Ketvirtajame kėlinuke sužaidus keik daugiau nei 4 minutes lietuviai jau triuškino varžovus 21 taško skirtumu – 78:57. Bet ispanai nesiruošė kapituliuoti ir likus 2 min. sumažino atsilikimą iki 82:71. Bet tai buvo viskas ką varžovams pavyko padaryti. Lietuviai užtikrintai užbaigė susitikimą – 93:84. Rezultatyviausiai iš lietuvių sužaidė A. Macijauskas, kuris pelnė 21 tašką. Jam puikiai talkino 18 taškų įmetęs Eurelijus Žukauskas.
Saulius Štombergas apie dvikovą su prancūzais ir finalą su ispanais:
- Kokie prisiminimai išlikę iš itin atkaklaus pusfinalio su prancūzais? (S. Štombergas toje dvikovoje pelnė 22 taškus ir buvo rezultatyviausias rinktinėje).
- Nebuvo taip, kad pataikiau viską, ką mečiau. Tiesiog išnaudojau savo progas. Nepamenu priešininkų akcentų, gal tiesiog man daugiau laisvės paliko. Mūsų rinktinėje kiekvienas galėjo tapti lyderiu. Jasikevičius, Macijauskas, Šiškauskas, Žukauskas. Tokią komandą buvo sunku uždengti.
- Prisiminkime finalą. Ar tikėjote prieš jį, kad pavyks įveikti Ispaniją?
- Žinoma. Tos rungtynės su ispanais buvo geros. Gera pradžia pavyko, nutolome nuo jų. Stengėmės išlaikyti persvarą, bet pasitaikė momentų, kai sustodavome. Svarbiausia buvo nepaleisti rungtynių.
- Finale iš jūsų lyderio vaidmenį perėmė Arvydas Macijauskas (21 taškas) ir E. Žukauskas (18 taškų). Neturėjote aiškiai išreikšto lyderio?
- Lyderis buvo pati komanda, o ne vienas konkretus žmogus. Kokią gynybą galėjai taikyti prieš mus, kai nė vieno laisvo žmogaus negalėjai palikti. Pas mus daug kas galėjo prasiveržti, o ne tik iš stovėsenos atakuoti. Bet kokiu atveju, kai krepšinyje nepataikai, tai stebuklų nesukursi.
- Kokia atmosfera vyravo rūbinėje po finalo?
- Kai laimi, tai supranti, kad įvykis iš tiesų neeilinis. Juk tiek laiko nebuvo pavykę laimėti aukso. Buvo iš tiesų įspūdingas pasiekimas. Matome, kaip yra sunku tą pasiekti. Visi čempionatai kainuoja labai daug jėgų. O nugalėtojai būna tik vieni.
Buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Ramūnas Šiškauskas pasidalijo prisiminimais apie tą paskutinėmis akimirkomis pusfinalyje iš Tony Parkerio perimtą kamuolį ir kovą finale su ispanais:
„Tame epizode (kai buvo perimtas kamuolys iš T. Parkerio ir lietuvių pergalė užtvirtinta dviem baudos metimais) pražangos nebuvo. Jei būtų buvusi bauda akivaizdi, tai būtų teisėjai netylėję. Krepšinis nėra šachmatai, tad tų kontaktų būna dažnai. Mačiau galimybę perimti kamuolį tuo momentu, kai jis keitė kamuolį iš dešinės rankos į kairę.
Tuo metu kištelėjau ranką. Kiekvieną kartą gynyboje esi toks, kaip tau tuo momentu atrodo geriausiai. Per savo karjerą man dažnai tekdavo gintis prieš kitų komandų lyderius. Tuo metu dariau tai, kas atrodė reikalinga. Jei mačiau situaciją ir progą, tai ja ir pasinaudojau.
Finalas su ispanais atspindėjo mūsų pajėgumą. Visą čempionatą buvome tikrai geroje formoje. Čempionate sužaidėme tik 6 rungtynes, tad nebuvo kada prarasti tos formos. Visi puikiai jautėme žaidimo skonį. Ispanai buvo lygiaverčiai priešininkai. Jų karta subrendo po kelerių metų ir vėliau jie iškovojo daug skambių pergalių.“
Visą finalo dvikovą tarp Lietuvos ir Ispanijos galite pamatyti čia:
