Lietuvos viešbučiams džiūgaujant dėl Europos krepšinio čempionato sirgalių registracijos anšlago, kaimo turizmo sodybose kol kas štilis. Sodybų šeimininkai sako, kad pavienių sirgalių užklausų apsistoti pasigirsta, tačiau didesnio aktyvumo laukiama čempionato metu.
Įkarštis turėtų būti per renginį
„Iš tikrųjų labai sudėtinga pasakyti, kiek tiksliai yra užsiregistravusių, asociacija duomenis kol kas sistemina, nes tas įkarštis turbūt bus arti renginio. Išankstinių rezervacijų kaimo turizmo sodybose jau gauname, bet jų nėra dar labai daug“, – interneto portalui lrt.lt sakė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, kuriame mieste ir kurios valstybės žaidžia.
„Ne visos sodybos yra tinkamos teikti maitinimą ir transporto paslaugas ir ne visos sodybos nori teikti tą paslaugą. Kad būtų lengviau tiems žmonėms, kurie ieškosis alternatyvaus apgyvendinimo ne mieste, mes tą dalyką stengiamės pateikti taip, kad kuo paprasčiau ir lengviau būtų prieinamas“, – tikino L. Žabaliūnas.
Europos krepšinio čempionatui skirtų sodybų Vilniuje yra 33, Kaune – 26, Klaipėdoje – 15, Šiauliuose – 1, Panevėžyje – 13, o Alytuje – 18. Tiesa, daugelis jų yra įsikūrusios toli nuo miestų centrų – kai kurių atstumas siekia per 100 km.
Pasak L. Žabaliūno, yra keletas variantų, kaip sirgaliai čempionato metu nuo sodybų galėtų pasiekti arenas. Kai kurios sodybos esą organizuoja ar sudaro sąlygas užsisakyti transporto paslaugas.
Pasak pašnekovo, daug kas priklauso nuo vietų, tačiau didžioji dauguma sodybų, kurios norėtų ir galėtų priimti krepšinio čempionato dalyvius, esą bendradarbiauja su įmonėmis, teikiančiomis transporto paslaugas tiek į renginio vietas, tiek pasitinkant oro uostuose bei išlydint čempionato dalyvius.
„Gal jie [krepšinio sirgaliai] bus atvažiavę su automobiliais, jeigu ne, galėčiau organizuoti atvežimą ir išvežimą, turbūt bandyčiau derinti autobusiuką iš pažįstamo. Jis ima 100 Lt už maršrutą, jeigu 20 žmonių – 5 Lt, tai turbūt labai patrauklu“, – skaičiavo Kauno rajone įsikūrusios sodybos „Ąžuolų dvarelis“ šeimininkė Neringa Vaičiūnaitė.
Labiausiai domisi vokiečiai ir latviai
Interneto portalui lrt.lt pasidomėjus, kurių šalių sirgaliai labiausiai domėjosi apsigyvenimu kaimo turizmo sodybose per Europos krepšinio čempionatą, paaiškėjo, kad labiausiai tą darė vokiečiai, latviai bei prancūzai.
Tačiau vokiečiai ir latviai apskritai dažnai apsistoja kaimo turizmo sodybose. 2010-aisiais dauguma užsieniečių, joje apsistojusių viešnagės Lietuvoje metu, atvyko iš Lenkijos (29,3 proc.), Vokietijos (17,3 proc.) bei Latvijos (10,6 proc.).
Vienos iš Šiaulių rajone esančios kaimo turizmo sodybos savininkas tikina, kad užklausų dėl apsigyvenimo per Europos krepšinio čempionatą sulaukta iš prancūzų bei latvių.
„Bet čia buvo labai anksti, dar net tų bilietų nebuvo [pardavinėjama], o dabar tas procesas nutilo, gal jau susirado kitur. Šiai dienai niekas nerezervavo, kol kas visiškai laisva. Dar gal buvo anksti, dabar jau pradėsime rezervuoti“, – sakė Šiauliuose esančios kaimo turizmo sodybos šeimininkas.
Kaune įsikūrusių sodybų šeimininkai tikino, kad apsistoti norinčių per krepšinio čempionatą buvo vokiečių ir austrų, jiems vietos esą rezervuotos, bet dar nėra visiškai aišku, ar jie tikrai apsistos sodyboje. „Esu rezervavusi vietas finalui – nuo rugsėjo 10 iki 18 d. Matote, vestuvių metas, negali rezervuoti [vietų iki finalo]“, – lrt.lt sakė N. Vaičiūnaitė.
Sodybos šeimininkė kol kas daug negalvojanti, kas galėtų atvykti – per finalus tai esą greičiausiai turėtų būti juose žaisiančių šalių sirgaliai. „Be abejo, po futbolo turbūt mažiausiai norėčiau lenkų, bet, tikiuosi, kad jie ten [į finalą] ir nepateks“, – vylėsi pašnekovė.
Pranašumas – kaina, trūkumas – atstumas
N. Vaičiūnaitė mano, kad sodybos pranašesnės už viešbučius dėl mažesnės kainos – apsigyvenimas krepšinio sirgaliams čempionato metu šioje sodyboje esą turėtų kainuoti 50–60 eurų (~ 170–200 Lt) žmogui. „Viešbutyje turbūt nelabai apsisuks su tokiais pinigėliais“, – kalbėjo šeimininkė.
L. Žabaliūnas pridūrė, kad dalis žiūrovų ieško alternatyvaus, paprastesnio gyvenimo ne mieste tam, kad galėtų ne tik pažiūrėti rungtynes, bet ir susipažinti su šalies kultūra, jos paveldu, pažiūrėti, kuo gyvena žmonės.
„Galima patirti betarpišką, asmeninį paslaugos teikimą, pačiupinėti, paragauti namie daryto maisto, produkto“, – tęsė pašnekovas. Kalbėdamas apie trūkumus, jis išskyrė nuotolį nuo miestų centrų, taip pat informacijos prieinamumą, kuris kartais yra keblus.
Tikisi daugiau atvykstančiųjų
Statistikos departamento duomenimis, 2010-aisiais Kaimo turizmo sodybose apgyvendinta 227,5 tūkst. poilsiautojų, iš kurių – 13,2 tūkst. buvo užsieniečių. Tuo tarpu 2009-aisiais apgyvendinta 245,4 tūkst. poilsiautojų, iš kurių 27,6 tūkst. buvo užsieniečiai.
Vidutinis vieno Lietuvos gyventojo nakvynių skaičius 2009-aisiais buvo 1,79 nakvynės, užsieniečių – 1,74 nakvynės. Praėjusiais metais atitinkamai 1,64 ir 2,07. Kaimo turizmo sodybų skaičius 2009-aisiais siekė 588, o 2010-aisiais jų padidėjo dviem – iki 590. Remiantis Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, 2010-aisiais daugiausiai užsieniečių atvyko iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos bei Latvijos.
Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam asmeniui sudaro nuo 37 iki 66 Lt. Lietuviai už nakvynę vidutiniškai moka 46, o užsieniečiai – 59 Lt. Populiariausias mėnuo atostogauti sodyboje yra rugpjūtis, o poilsiautojai dažniausiai renkasi prie ežerų įsikūrusias sodybas.
Pasak L. Žabaliūno, kainų skirtumo šįmet kol kas beveik neregėti, jų lygis esą nėra didesnis nei paprastai egzistuojančios apgyvendinimo kainos.
„Aišku, tas paketas, kurį galbūt įsigytų ar įsigis vartotojas, gali būti sąlyginai didesnis. Todėl, kad būtent tie, kurie ieško to kaimo turizmo paslaugos, dažniausiai užsisako labai daug papildomų paslaugų“, – sakė Kaimo turizmo asociacijos prezidentas.
Vytenis RADŽIŪNAS
