60 proc. europiečių ir 62 proc. lietuvių atsakė naudojęsi internetu per paskutinius 12 mėnesių, norėdami pasiekti arba parsisiųsti muzikinius garso įrašus, 59 proc. europiečių ir 66 proc. lietuvių siuntėsi audiovizualinį turinį (serialus, filmus, vaizdo klipus), 35 proc. europiečių ir 41 proc. lietuvių – turinį apie sportą, 37 proc. europiečių ir 35 proc. lietuvių siuntėsi žaidimus arba žaidė internete. Daugiau kaip pusė respondentų, kurie nesinaudojo internetu per paskutinius 12 mėnesių, kad parsisiųstų knygas, muziką, filmus, nurodė, kad nesidomi tokiu turiniu (63 proc.), daugiau kaip 4 iš 10 (43 proc.) atsakė jog jiems labiau priimtina žiūrėti filmus, naudojant DVD, skaityti knygas. Tik 18 proc. atsakė nežinantys, kur ir kaip ieškoti tokio skaitmeninio turinio, o mažiau negu 1 iš 10 (7 proc.) nurodė ribotą internetą kaip kliūtį skaitmeniniam turiniui pasiekti.
Daugiausia respondentų (24 proc. lietuvių ir 20 proc. europiečių) mokėjo už internetinį abonementą, kad gautų prieigą prie audiovizualinio turinio, 21 proc. lietuvių ir 8 proc. europiečių – prie elektroninių knygų, 19 proc. lietuvių ir 12 proc. europiečių – prie muzikinio turinio.
Trys ketvirtadaliai respondentų, mokėjusių už internetinį abonementą, kad gautų prieigą prie skaitmeninio turinio, nurodė, jog jie niekada nėra bandę naudoti turimo internetinio abonemento kitoje ES valstybėje narėje. 54 proc. atsakė, kad jie to nėra bandę ir nemato poreikio to daryti ateityje, 21 proc. nurodė, kad jie nėra bandę panaudoti kitoje valstybėje narėje, tačiau juos domintų pasinaudojimas tokia galimybe ateityje. 17 proc. respondentų (lietuvių tiek pat) pabandė pasinaudoti abonentiniu internetiniu turiniu kitoje valstybėje narėje, 10 proc. jų atsakė, kad ši paslauga veikė puikiai, 3 proc. atsakė, kad jie negalėjo pasiekti turinio, nepaisant puikaus interneto ryšio.
Vienas trečdalis (33 proc.) apklaustųjų, nemokėjusių už internetinį abonementą, atsakė, kad jeigu jie naudotųsi tokia paslauga ateityje, jiems būtų svarbu turėti galimybę pasinaudoti šia paslauga ir kitoje valstybėje narėje, tuo tarpu 52 proc. teigė, kad jiems tai nebūtų svarbu. Apklausa parodė, kad jaunesniems žmonėms yra svarbiau turėti galimybę pasiekti elektroninį turinį, būnant kitoje valstybėje: 65 proc. 15-24 metų amžiaus ir 50 proc. 25-39 metų amžiaus respondentų atsakė, kad jiems tai būtų svarbu, palyginus su 13 proc. taip atsakiusiųjų, kuriems yra daugiau kaip 55 metai.
2015 m. gegužės mėnesį Europos Komisija pristatė Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, kurioje, be kitų veiksmų, yra numatyta nutraukti nepateisinamą geografinį blokavimą – diskriminuojamąją praktiką, kai interneto pardavėjai vartotojams, naršantiems iš tam tikros teritorijos, neleidžia pasiekti svetainės arba nukreipia juos į vietinę parduotuvę.
