Tūkstančiai žmonių vakar Briuselyje dalyvavo demonstracijoje prieš ekonominius susitarimus euro zonoje. Vadinamasis „Euro paktas", kurį ketino priimti Europos Vadovų Taryba, karpyti pensijas ir įšaldyti viešąsias išlaidas mainais į didesnį stabilumą įpareigos visas prie jo prisijungusias valstybes. Net ir tas, kurios euro neturi.
Kaip atsaką į euro zonos krizę ES lyderiai planuoja nuo 2013 m. įvesti nuolatinį bent 500 mlrd. eurų dydžio finansinės pagalbos fondą. Didžiausią sumą į šį fondą turės įnešti Vokietija, todėl ši šalis aktyviausiai kelia reikalavimus mažinti ES narių išlaidavimą, sukurti planą, kaip stabilizuoti eurą ir įveikti skolas.
Trečiadienį į plenarinę sesiją Briuselyje susirinkę europarlamentarai suskubo pritarti ir euro zonos stabilumo apsaugos mechanizmą numatančiam ES sutarties pakeitimui.
Tačiau specialistai abejoja, ar rytoj ES viršūnių susitikime pavyks priimti naująsias taisykles, kurios turėtų sustiprinti ekonominės politikos vienybę tarp euro zonos šalių. Manoma, kad greičiausiai bus susitarta sprendimą nukelti. Mat netikėtą sumaištį sukėlė Portugalijos premjero Jose Socrates atsistatydinimas, kai Parlamentas atmetė jo pasiūlytą taupymo planą. Manoma, kad Portugalijai, taip pat kaip Graikijai ir Airijai, teks prašyti finansinės pagalbos.
17 euro zonos narių „Euro paktą" jau yra pasirašiusios, bet prie sutarties kviečiamos prisijungti ir euro neįsivedusios ES narės. Tik kas joms iš to?
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kategoriškai pareiškė, kad šalis nesijungs prie pakto, nes jo narėms tektų suvienodinti savo mokesčių sistemas, o padidinus mokesčius nukentėtų šalies konkurencingumas.
Lietuva, kaip ir Vengrija, euro neturi, bet Vyriausybė šią savaitę nutarė, kad mūsų šalis jungsis prie pakto, nors, pasak užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, šis dokumentas ne euro zonos šalims buvo pasiūlytas gana arogantiškai.
„Buvo pasiūlyta paimti viską arba nieko", – ultimatyvų ES siūlymą apibūdino A.Ažubalis. Tačiau, pasak jo, Lietuva, kaip ne euro zonos narė, neturėjo galimybės diskutuoti ir kreipti dokumentą į vieną ar kitą pusę.
Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius tūkstančius europiečių protestuoti paskatinusiame dokumente nieko ypatingo neįžvelgia. Anot jo, numatytos priemonės Europos Komisijos buvo siūlomos ir anksčiau.
Tačiau, pasak A.Kubiliaus, po kelerių metų eurą įsivesti planuojančiai Lietuvai kelia nerimą šio pakto kūrimo metu išryškėjusios ES institucinės sandaros spragos.
