Penkios žvaigždutės – tik už visapusišką saugumą
Penkios žvaigždutės visuomet yra geriausias įvertinimas, nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie viešbutį, restoraną ar apie naujo automobilio saugumą. Visais atvejais galioja paprasta taisyklė – aukščiausias reitingas skiriamas tik tuomet, kai produktas ir paslauga neturi jokių pastebimų trūkumų. Automobilių gamintojams tai reiškia, kad kiekvienas naujas modelis turi atitikti sparčiai besiplečiantį saugumo kriterijų sąrašą, kuriame nurodomi minimalūs reikalavimai – tik pradinis orientyras.
Svarbu pažymėti, kad „Euro NCAP“ testų programa laikui bėgant buvo plečiama ir koreguojama. Ypač daug naujovių buvo pristatyta 2022-aisiais, kai buvo įtraukti ir naujos kartos pagalbinių sistemų bandymai. Buvo testuojamos nematomų zonų stebėjimo ir trajektorijos koregavimo, išmaniosios juostos išlaikymo, pėsčiuosius atpažįstančios avarinio stabdymo technologijos.
Pasyviojo saugumo testų metodika taip pat smarkiai pasikeitė. 2020 m. buvo visiškai pakeistas priešpriešinio smūgio su pertvara testas – vietoje nejudančios kliūties pradėtas naudoti 50 km/val. greičiu traukiamas vežimėlis, o pertvaros plotas padidėjo nuo 40 iki 50 proc. Tuo pat metu atsirado ir papildomas testas, kurio metu įvertinama, kaip veikia pagalbos iškvietimo sistema ir kiek automobilio konstrukcija pritaikyta salone esantiems keleiviams išlaisvinti.
Ir nors aukščiausią saugumo įvertinimą pastaruoju metu gauti vis sudėtingiau, tikrai negalima teigti, kad jis – nepasiekiamas. Pavyzdžiui, 2022 metais per bandymus itin gerai pasirodė naujos kartos elektromobiliai.
„Tesla Model Y“, „Hyundai Ioniq 6“ ir „Mercedes-EQ EQE“ – visi šie modeliai pelnė penkias žvaigždutes. Į šią prestižinę kategoriją pateko ir kiti rinkoje neseniai debiutavę elektromobiliai: „Smart #1“, „Volvo C40 Recharge“ ir „Toyota bZ4X“.
Sutampa požiūriai į pažangias saugumo sistemas
„Vilnius Tech“ universiteto profesorius Vidas Žuraulis pažymi, kad pastarųjų metų aktyviojo saugumo sistemų vertinimo rezultatai yra ganėtinai geri daugiausia dėl to, kad šiuo atveju „Euro NCAP“ ir gamintojų prioritetai visiškai sutampa. Be galo daug dėmesio skiriama aktyvaus avarinio stabdymo sistemoms – visuotinai sutariama, kad ši technologija turi didžiausią potencialą sumažinti eismo įvykių skaičių keliuose.
„Iš tiesų visos aktyviojo saugumo sistemos yra svarbios, nes jos užkerta kelią pačiam eismo įvykiui. Bandymai, per kuriuos automobiliai yra daužomi, irgi reikalingi. Čia inžinieriai gali padaryti vienintelį dalyką – sušvelninti avarijos pasekmes“, – patikina mokslininkas.
Pašnekovas priduria, kad bendrą „Euro NCAP“ naujo automobilio saugumo įvertinimą reikėtų laikyti pradiniu orientyru, o labiau gilinantis į modelio saugumo reitingą derėtų peržiūrėti atskirose kategorijose skiriamus įvertinimus procentais. Pavyzdžiui, aukščiausias 98 proc. pagalbinių sistemų efektyvumo įvertinimas buvo skirtas „Tesla Model Y“ ir „Model S“ modeliams.
Nedaug nuo JAV gamintojo elektromobilių atsiliko ir tokie modeliai kaip „Nissan Ariya“ (93 proc.), „Subaru Solterra“ (91 proc.) bei „Hyundai Ioniq 6“ (90 proc.). Kiek netikėtai šioje kategorijoje praėjusiais metais pats prasčiausias buvo „BMW i4“ elektromobilio įvertinimas – vos 64 proc. Šis rezultatas dar labiau stebina turint omenyje tai, kad kito bavarų gamintojo modelio – X1 krosoverio – saugumo sistemų efektyvumo reitingas siekia net 92 proc.
Atnaujina ir pasyviojo saugumo testų metodiką
„Euro NCAP“ įdėmiai seka automobilių pramonės pokyčius ir pagal tai taip pat koreguoja savo bandymų metodiką. Pastebėjus pažeidžiamų vietų, gali būti keičiami ir pasyviojo saugumo testai. Pavyzdžiui, ėmus fiksuoti atvejus, kuomet po smūgių į stulpą ar medį pernelyg stipriai nukentėdavo kai kurių modelių kėbulai, per bandymus automobiliai į nejudančią kliūtį buvo nukreipiami ne tik statmenai, bet ir kampu.
„Atnaujinti bandymų metodiką tenka dar ir todėl, kad patys automobiliai keičiasi. Pastaraisiais metais pasirodė daug ant visiškai naujų platformų pagamintų elektromobilių. Kadangi jų priekinė dalis trumpesnė, čia nebėra tokios didelės gniuždymo zonos. Vertinant saugumą, reikia į tai atsižvelgti – vairas ar pedalai vis tiek negali pasislinkti į saloną daugiau, nei leidžiama“, – komentuoja V. Žuraulis.
Gamintojai sėkmingai įrodinėja, kad, vertinant pasyvųjį saugumą, elektromobiliai niekuo nenusileidžia įprastiems automobiliams, o kartais netgi juos lenkia. Žvelgiant į 2022-ųjų „Euro NCAP“ testų rezultatus, suaugusių keleivių apsaugos kategorijoje geriausius įvertinimus gavo būtent baterijose sukaupta energija varomi modeliai. „Tesla Model Y“ ir „Hyundai Ioniq 6“ elektromobiliams buvo skirtas net 97 proc. įvertinimas. Nedaug nuo jų atsiliko ir „Smart #1“ (96 proc.) bei „Mercedes-EQ EQE“ (95 proc.) elektromobiliai.
Saugumo testams apimant vis daugiau transporto priemonės konstrukcijos aspektų, pasikeitė ir pačių „Euro NCAP“ skiriamų penkių žvaigždučių vertė. Dabar tokį įvertinimą pelnęs modelis, anot V. Žuraulio, neabejotinai yra saugesnis už aukščiausią saugumo reitingą prieš dešimtį ar netgi penketą metų gavusį automobilį.
„Per ganėtinai trumpą laiką saugumo testuose daug kas pasikeitė – naudojami netgi kiti keleivius imituojantys manekenai. Didesnis dėmesys skiriamas automobilyje vežamų vaikų, taip pat pėsčiųjų bei dviratininkų saugumui. Pridėjus dar ir pagalbinių sistemų veikimo vertinimą, galima aiškiai matyti, kad ir pačių testų apimtys gerokai prasiplėtė“, – apibendrina specialistas.
Atsirado 1997-aisiais
Europos rinkose parduodamų naujų automobilių saugumo testų programa „Euro NCAP“ atsirado dar 1997 m., o pirmuosius bandymus pagal JAV anksčiau parengtą ir kiek adaptuotą metodiką atliko Jungtinės Karalystės transporto departamento specialistai.
Ilgainiui šį darbą perėmė specialiai tam įkurta nepriklausoma organizacija. Jos nuoseklus darbas tikrinant gerokai daugiau parametrų, nei reikalaujama pagal Jungtinių Tautų teisės aktus, pelnė jai išskirtinį automobilių gamintojų ir vartotojų pripažinimą.
Iki šiol bendras naujo automobilio saugumo reitingas nusakomas žvaigždutėmis. Jis apskaičiuojamas pagal keturių skirtingų kategorijų testų rezultatus: suaugusių keleivių apsaugos, vežamų vaikų saugumo, pažeidžiamų eismo dalyvių (pėsčiųjų ir dviratininkų) apsaugos ir saugumo sistemų efektyvumo.
Saugumo reitingui didžiausią įtaką vis dar turi suaugusių keleivių apsauga – jos įvertinimas sudaro 40 proc. bendro rezultato. Visų likusių kategorijų svarba vienoda ir sudaro po 20 proc. galutinio įvertinimo.
