Mažėjantis biudžeto deficitas reiškia, kad Lietuvos kelyje link euro išlieka tik vienas barjeras - infliacija, pabrėžė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apžvelgdamas Lietuvos ir pasaulio rinkos tendencijas.
,,Praėjusių metų pabaigoje infliacija sumažėjo iki 3,1 proc., tačiau žemiau 3,0 proc. kartelės šiemet turbūt nenusileis. „Swedbank“ padidino infliacijos augimo prognozę ir mano, kad ji metų pabaigoje sieks 3,3 procento“, - sako N. Mačiulis. Jo teigimu, prognozuojama, kad vidutinė naftos kaina šiemet sieks 106,5 dolerio už barelį ir bus 5,2 proc. mažesnė nei pernai, tačiau dėl brangstančių grūdų ir mėsos, maisto produktų kainų indeksas padidės 4,8 procento.
Pabrėžęs, kad šį pavasarį Lietuva vargu ar įvykdys kainų stabilumo kriterijų, jis sakė, kad tai neturi ypatingos reikšmės, nes Lietuva oficialiai dar nesikreipė dėl pilnateisės narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS).
Vis dėlto biudžeto deficitas toliau mažės žemiau 3 proc. VP kartelės, todėl Lietuvos galimybės tapti pilnateise EPS nare priklausys tik nuo infliacijos, pabrėžė ekonomistas.
,,Todėl vyriausybė turėtų nustatyti aiškią narystės datą ir pradėti taikyti konkrečias priemones, užtikrinančias kainų stabilumą. Priešingu atveju narystę euro zonoje gali tekti atidėti iki 2017 metų ar dar vėlesnio laikotarpio“, – prognozuoja N. Mačiulis.
,,Prognozuojamą biudžeto deficitą „Swedbank“ ekonomistai padidino iki 2,5 proc. BVP šiais metais ir iki 2,0 proc. 2014 metais. Manoma, kad biudžeto deficitas mažės lėčiau dėl vyriausybės planų taikyti kai kurias PVM lengvatas, o taip pat dėl noro didinti kai kurias valstybės išlaidas, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atlyginimus“, - sakė jis.
Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, nors lyginanat su klestėjimo laikotarpiu, Lietuva dabar turi daugiau saugiklių fiskalinei drausmei užtikrinti, nes ,,papildomas išlaidas ribos fiskalinės drausmės įstatymas, todėl apskritai viešųjų finansų stabilumas nenukentės“, tačiau jis abejojo, kad iki 2016 metų mūsų šalis turės subalansuotą biudžetą.
,,Mokesčių reforma gali ir pagerinti, ir pabloginti ilgalaikes Lietuvos perspektyvas, todėl ji turėtų būti suvokiama kaip vienas iš svarbiausių vyriausybės uždavinių“, - sakė žurnalistams ,,Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
