Eurobarometro duomenimis, rugsėjį apie 90 proc. lietuvių patvirtino esą pasirengę euro įvedimui. Šis skaičius daug ką pasako, tačiau galima pastebėti, kad vyresnio amžiaus žmonės ar smulkieji verslininkai apie artėjantį euro įvedimą atsiliepia prieštaringai ir baiminasi neigiamų pasekmių. Taip pat bijoma, kad gali susidaryti palanki terpė sukčiautojams, siūlantiems keisti litus naudingu kursu, iš tiesų pakišant netikrus eurus. Be to, neretai išgirstama nuogąstavimų dėl pakilusių kainų, kaip tai atsitiko Latvijoje. Labiausiai šalyje kaimynėje šoktelėjo paslaugų kainos. Latviai pastebėjo, jog apsilankymas kirpykloje, nakvynė viešbutyje ar išėjimas pasilinksminti išties juntamai pabrango įvedus eurą. Visgi tai buvo trumpalaikis efektas, kuris nepadarė neigiamos ir svarios įtakos bendrai Latvijos ekonomikai.
Vis dėlto didesnė bendros rinkos integracija pirmiausiai naudinga tuo, kad sukuriamas kainų stabilumas sąjungos viduje. Tokiu atveju infliacijos rizika sumažinama iki minimumo – Europos centrinis bankas yra atsakingas už žemo infliacijos lygio palaikymą. Euro įvedimas ypač naudingas finansų sektoriui – tai užtikrins lengvesnį obligacijų, vertybinių popierių ar kito finansinio turto judėjimą euro zonoje dėl sumažėjusių finansinių operacijų išlaidų. Šių išlaidų sumažėjimas iš tiesų naudingas ir verslui euro zonos viduje.
Tarkime, bet kuri Lietuvoje esanti įmonė, importuojanti produkciją iš kitos euro zonos narės, sutaupys pinigų konvertavimo išlaidas, kurias galės investuoti į verslo plėtrą. Akivaizdu ir tai, kad kiekvienas lietuvis turės galimybę lengviau keliauti į euro zonos šalis, nes nebereikės vargintis keičiant pinigus. Be to, kainos euro zonoje lengvai lyginamos, – tai padės lietuviams suprasti, kokia perkamoji galia yra kiekvienoje šalyje, naudojančioje eurą. Kitaip tariant, gyvenimo lygio skirtumai tarp euro zonos šalių taps lengvai palyginami ir suvokiami.
