Antradienį Austrijos Insbruko mieste į kovą stojo D grupės komandos. Pirmose rungtynėse favoritais laikomi ispanai rezultatu 4:1 sutriuškino rusus. Sulaukėme pirmojo šio čempionato hetriko – jo autoriumi tapo Davidas Villa.
Prieš rungtynes Rusijos rinktinės kapitono raištį iš Andrejaus Aršavino laikinai perėmęs Sergejus Semakas teigė, kad rusams svarbiausios užduotys laukia gynyboje. Guuso Hiddinko auklėtiniai teigė be kovos neatiduosiantys nė vieno kvadratinio aikštės metro. Be to, rusai nežadėjo ir tūnoti aklinai užsidarę savo gynybinėje tvirtovėje. O Ispanijos strategas Luisas Aragonesas gana arogantiškai pareiškė, kad žaidžiant su Rusija neįmušti yra sunkiai įmanoma.
Jei rusai ir sugebėjo įrodyti, kad pulti tikrai sugeba, tai gynyba tikrai nusipelnė griežtos kritikos. Čia reikia prisiminti ir mūsų nacionalinės rinktinės stratego Algimanto Liubinsko žodžius. Jis po draugiško mačo su rusais, kuriame mūsiškiai nudegė nagus net 4:1, pareiškė, kad jei jau lietuviai sugeba per rungtynes susikurti 4 ar 5 progas įvarčiui, tai ispanai tokių klaidų tikrai nedovanos. Ši tiesa pasitvirtino jau 20 minutę, kai grubiai suklydo gynėjas Denisas Kolodinas. Kamuolį perėmęs Fernando Torresas įsiveržė į baudos aikštelę ir surado Davidą Villą. Šiam beliko pasiųsti kamuolį į Igorio Akinfejevo ginamus vartus – 1:0.
Po šio smūgio komandas tarsi kas pakeitė ir aikštėje įsivyravo akiai patrauklus, atakuojantis futbolas. Vos po kelių minučių rusai turėjo puikią progą išlyginti rezultatą, tačiau iš maždaug 11 metrų smūgiuotas kamuolys surado ispanų vartų virpstą. Verta pabrėžti, kad rusai pirmajame kėlinyje, ypač puldami, tikrai neatrodė esanti ta komanda, kurią Pirėnų atstovai galėtų sumindyti viena koja.
Tačiau G. Hiddinko auklėtinių gynybinis mechanizmas šlubavo ir toliau. Greiti ispanų puolėjai itin lengvai įkirtinėdavo į laisvas zonas, kur juos surasdavo aštrūs saugų perdavimai. Nevengė į aikštės gilumą atsitraukti ir F. Torresas. Bausmės rusai susilaukė pačius skaudžiausiu laiku – artėjant pertraukai. Po puikaus Andreso Iniestos perdavimo kamuolį I. Akinfejevui tarp kojų pasiuntė vienas prieš vartus atsidūręs D. Villa – dublis ir nokdaunas rusams.
Po jo rusai atrodo taip ir neatsigavo. Taip, antrajame kėlinyje jie dar bandė atakuoti, tačiau jų atakos dažniausiai būdavo bedantės ir ispanų gynėjams didelių keblumų jas likviduojant nekilo. Tuo tarpu Rusijos gynyba visiškai subyrėjo ir veikiau priminė kakofoniją grojantį orkestrą, kuriame nė vienas atlikėjas nemoka natų. Ispanai ir toliau aštriais perdavimais draskė rusų gynyba ir tarsi per treniruotę guldydavo G. Hiddinko auklėtinius ant žaliosios vejos. Pajutęs, kad rungtynių baigtis aiški, L. Aragonesas nusprendė leisti pailsėti F. Torresui bei A. Iniestai.
75 minutę dar kartą rusų gynybą pažemino tas pats D. Villa – išmaudęs kelis gynėjus jis trečiąkart pasiuntė kamuolį į I. Akinfejevo vartus. Kaip bebūtų, dėl nė vieno praleisto įvarčio šio Maskvos CSKA žaidėjo kaltinti negalima.
Galiausiai 86 minutę rusams bent jau paguodos įvartį pelnė Romanas Pavliučenko. Pajutę kraujo skonį, rusai dar pabandė paspausti kiek sutrikusius ispanų gynėjus, tačiau rezultatas gavosi priešingas. Apsinuoginusiu rusų gynybos užnugariu ispanai netruko pasinaudoti ir savo pirmąjį įvartį jau per teisėjo pridėtą laiką pelnė Cescas Fabregasas.
Jei rusų puolimas tikrai neatrodė tragiškai, tai po šių rungtynių G. Hiddinko laukia bemiegės naktys siekiant užlopyti tiesiog akį badančias spragas gynyboje. Jei to padaryti nepavyks, rusų likimas aiškus – bilietus kelionei į didžiąją tėvynę teks rezervuotis jau po grupių turnyro.
