Europos kontinentą itin keičia migracija, o šios migracijos pasekmės niekur kitur taip gerai nematomos kaip futbolo aikštėje. Šiame Austrijoje bei Šveicarijoje vykstančiame Europos čempionate maždaug 30 proc. įvarčių pelnė užsienyje, t. y. ne toje šalyje, kuriai atstovauja, gimę futbolininkai. Vokietijos ekipai įvarčius apskritai pelno vienintelis žaidėjas – lenkų kilmės Lukasas Podolskis.
Vakar Ivicos Vastičiaus pelnytas įvartis į lenko Arturo Boruco ginamus vartus buvo jau 8 taiklus smūgis, kurį atliko užsienyje gimęs futbolininkas. Lenkų gretose taip pat pasižymėjo ne etninis lenkas, o natūralizuotas brazilas Rogeris Guereiro.
Trumpas žvilgsnis į komandų sudėtis rodo, kad daugelio jų gretose galima atrasti užsienyje gimusių futbolininkų. Turkijos ekipoje žaidžia 5 ne šioje šalyje gimę futbolininkai. Portugalijos komandoje tokių taip pat yra 5, o Kroatijoje bei Vokietijoje – po 7. 4 iš 5 Vokietijos nacionalinės ekipos puolėjų yra gimę ne šioje šalyje, o ir penktojo – Mario Gomezo – tėvas yra ispanas. Tik Rumunija, Čekija, Olandija bei Rusija savo gretose neturi nė vieno užsienyje gimusio futbolininko.
Ne visos šalys yra patenkintos tokia proceso eiga. Jei tarkime Prancūzija jau turi ilgą imigracijos į šalį istoriją, o Kroatija itin pelnosi iš gimtinėn grįžtančių emigrantų, tai nemaža dalis Lenkijos piliečių yra nepatenkinti tuo, kaip greitai buvo natūralizuotas brazilas Rogeris. Varšuvos „Legia“ ekipai jis atstovauja tik nuo 2006 metų, o šalies pilietybę gavo jau šių metų balandį. Be to, šis saugas visiškai nekalba lenkiškai. Daugelis šioje šalyje dar prisimena ir kitą natūralizuotą žaidėją – Nigerijoje gimusį puolėją Emanuelį Olisadebę. Šiam žaidėjui ne kartą teko išgirsti atvirai rasistinių įžeidinėjimų iš kraštutinių dešiniųjų Lenkijos futbolo fanų.
