Praėjusio Europos čempionato finalininkai Portugalijos rinktinės žaidėjai yra kone vienbalsiai visų futbolo specialistų įvardijami kaip vieni didžiausių šių metų turnyro Austrijoje ir Šveicarijoje favoritų. Bet ar jie tikrai verti tokio statuso?
Kelias į EURO 2008
Pirmuosius pavojaus ir nerimo ženklus portugalų fanams atnešė sunkiai įveiktas kvalifikacinis grupių varžybų etapas. Nors Portugalija A grupėje, kurioje vienintelėje rungtyniavo net 8 komandos, patyrė tik vieną pralaimėjimą (prieš lenkus), jai nepavyko išvengti nervingo ir įtempto finišo - viskas sprendėsi tik paskutiniame ture. Tiesa, užbėgdami įvykiams už akių turime pasakyti, kad Luizo Felipes Scolario auklėtiniams vis tik pasisekė iš balos išlipti sausiems.
Per pirmas trejas rungtynes portugalai iškovojo tik 4 taškus, o ir vėliau atrodė neužtikrintai – taškai buvo barstomi be didesnės sąžinės graužaties tiek namie, tiek svečiuose. Net Armėnijoje nesugebėta įveikti vietos rinktinės. Vis dėlto atrankai artėjant į pabaigą portugalai atkuto ir nusprendė baigti juokus. Kaip tarė, taip ir padarė – laimėjo iš eilės tris susitikimus ir tai reiškė, kad paskutiniame ture namų mače su Suomija užteko ir lygiųjų. Daug nervų ląstelių tiek treneriui, tiek gerbėjams kainavusios lygiosios 0:0 buvo šiaip ne taip išvargtos, bet gautu kelialapiu į 2008 metų Europos čempionatą L. F. Scolaris neskubėjo džiaugtis, puikiai suprasdamas, kad žaidimą būtina gerinti. Savo akimis įsitikinti, ar buvo padarytos tinkamos išvados, galėsime jau visai netrukus.
News Bridgepix nuotr.
Praėjęs Europos čempionatas
Portugalijos rinktinės žaidėjai, įkvėpti milžiniško savų aistruolių palaikymo ir specialiai 2004 metų čempionatui sukurtos Nelly Furtado dainos „Forca“, praėjusiose Senojo žemyno pirmenybėse nužygiavo iki pat finalo. Deja, pasakos su laiminga pabaiga žiūrovams nebuvo lemta išvysti - Otto Rehhagelio vadovaujami graikai triumfavo finale, susisėmė visus laurus ir sugadino šventę šeimininkams.
Beje, portugalai Graikijos futbolininkams pralaimėjo ir pirmąjį turnyro mačą, bet po to dviem pergalėm (prieš Rusiją 2:0 ir prieš Ispaniją 1:0) reabilitavosi ir, užėmę pirmąją vietą grupėje, pateko į ketvirtfinalį. Jame po 11 metrų baudinių serijos eliminavo anglus, o pusfinalyje 2:1 palaužė Olandiją.
Šeimininkai laikyti ryškiais finalo favoritais, nes jų varžovai buvo turnyro išsišokėliai graikai. Vis tik visos išankstinės prognozės buvo paneigtos ir būtent Graikijos rinktinės žaidėjai po 57 minutę pelnyto Angeloso Charisteaso įvarčio „Estadio da Luz“ stadione šoko pergalės šokį.
Taigi Portugalijai, nors ji ir buvo visiškai arti tikslo, nepavyko pakartoti Ispanijos (1964 m.), Italijos (1968 m.) ir Prancūzijos (1984 m.) sėkmės - visos šios rinktinės tapo nugalėtojomis tada, kai čempionatais vyko jų šalyse.
News Bridgepix nuotr.
Komandos lyderiai
Pagrindinis komandos ginklas – nesustabdomas šių metų „Auksinio batelio“ savininko Cristiano Ronaldo žaidimas. Techniškasis saugas ne tik moka puikiai kontroliuoti kamuolį, atlikti tikslius perdavimus, klaidinti varžovus ar provokuoti jų pražangas, bet ir pats sėkmingai užbaigti atakas. Tiesa, dėl savo jauno amžiaus jis dar kartais pagaili kamuolio geresnėse pozicijose atsidengusiems savo komandos draugams ir nusprendžia viską išspręsti pats. Vis dėlto galime būti tikri, kad bet kuriam Portugalijos varžovui pirmiausia reikės sukti galvą dėl to, kaip sustabdyti (gal tiksliau, pristabdyti) jaunąjį futbolo vunderkindą.
Iš tiesų Portugalijos puolamasis potencialas atrodo labai galingai, o jų saugų grandis bus neabejotinai viena stipriausių ir produktyviausių visame čempionate. Gynyboje spragų irgi neturėtų būti daug. Čia savo patirtimi su kitais dalinsis Ricardo Carvalho.
Tiesa, niekam ne paslaptis, kad portugalai yra ir vieni geriausių futbolo artistų. Užkliuvę už savo paties kojos, jie sugeba taip įtikinamai griūti ir rėkti it skerdžiami, kad teisėjams dažniausiai nebelieka kito varianto, kaip tik fiksuoti nebūtą pražangą varžovams. Geriausiais vaidybos specialistais tituluoti galėtume tą patį C. Ronaldo ir Deco, kuris visą šį sezoną „Barcelona“ ekipoje taip nieko doro ir nenuveikė, tik neva iš nuostabos traukė antakius ir skėsčiojo rankomis po kiekvieno ne jo naudai sušvilpto epizodo. Nieko nuostabaus, kad katalonų klubas su Deco nepanoro pratęsti sutarties. Tad jei kuriose artėjančio čempionato rungtynėse teisėjaus bent kiek principingesnis arbitras, Portugalijos rinktinė gali ne tik kad netekti vieno svarbiausių savo pranašumų, bet ir užsidirbti visą šūsnį geltonų, o gal net ir dar ryškesnės spalvos kortelių.
News Bridgepix nuotr.
Komandos vairininkas
Luizas Felipe Scolaris, daugelio laikomas Brazilijos nacionalinės futbolo rinktinės mesiju, nes ėmėsi jai vadovauti, kai ši buvo gilioje duobėje. Maža to, jis atvedė brazilus iki 2002 metų pasaulio pirmenybių aukso. Vis tik treneris ilgai už Brazilijos rinktinės vairo neužsibuvo ir patraukė laimės ieškoti į Portugaliją. Šiemet jis tikisi, kad komanda pasirodys dar sėkmingiau nei praėjusiame Europos futbolo čempionate.
59-erių metų brazilui 2004 metais iki sėkmės truko visai nedaug. Portugalai, žaisdami namie, suklupo tik finale, pralaimėję graikams. Tad ir artėjančiose Europos pirmenybėse portugalai bus laikomi vienais iš rimčiausių pretendentų iškovoti prestižinį trofėjų.
Apie pakilusį rinktinės lygį ir meistriškumą byloja tai, kad 2006 metų Pasaulio čempionate Vokietijoje portugalai buvo per žingsnį nuo finalo - pasiekė pusfinalį, kuriame tik po labai atkaklios kovos 0:1 pralaimėjo Prancūzijai. Nepaisant apmaudžios nesėkmės, tai buvo geriausias Portugalijos futbolininkų pasirodymas nuo 1966 metų.
Pats L. F. Scolari nebuvo kažkuo išsiskiriantis žaidėjas, bet visas jo talentas atsiskleidė pradėjus trenerio darbą (1982 metais). Brazilų pagarbą ir pripažinimą jis užsitarnavo, kai laimėjo „Copa Libertadores“ turnyrą iš pradžių su „Gremio“ (1995 m.), o paskui su „Palmeiras“ (1999m.) klubais.
Kai L. F. Scolaris ėmėsi darbo nacionalinėje Brazilijos rinktinėje, buvo daugiau skeptikų nei optimistų. Vis tik treneris tesėjo savo pažadus ir nuvedė komandą ne tik į pusfinalį, bet ir į finalą, kuriame kelio įsibėgėjusiems brazilams nesugebėjo pastoti ir vokiečiai. L. F. Scolario sprendimas nekviesti Romario į rinktinę pasitesino su kaupu, nes komandą į priekį vedė kiti supertalentai – Ronaldo, Ronaldinho ir Rivaldo.
Dabartinis portugalų treneris pasižymi karštu temperamentu ir audringa reakcija į įvykius aikštėje – strategas atvirai reiškia savo emocijas tiek į gerus, tiek į blogus epizodus. Kartais tų emocijų net nelabai pavyksta ir sulaikyti. Taip atsitiko ir 2007 metų rugsėjo 12 dieną vykusiame mače su Serbija. Po lygiosiomis pasibaigusio susitikimo aistros aikštėje ne tik kad nenurimo, bet dar labiau įsiliepsnojo. Tarp abiejų rinktinių futbolininkų kilo masinis susistumdymas, kurio metu neišlaikė L. F. Scolario nervai ir šis kumščiu smogė varžovų ekipos žaidėjui Ivicai Dragutinovičiui. Už tai strategas buvo nubaustas trejų rungtynių diskvalifikacija.
Tiesa, savo komandos žaidėjams treneris iš Brazilijos nebūna toks griežtas. Teigiama, kad jiems jis suteikia daugiau laisvės nei kiti futbolo specialistai, todėl greitai įgijo „tėvo“ ir „didžiojo draugo“ pravardes.
News Bridgepix nuotr.
Taktika
L. F. Scolariui didžiausią galvos skausmą kelia tai, kokius krašto saugus išleisti į startinę sudėtį. Cristiano Ronaldo, Simao, Ricardo Quaresma, Nani ir kiti – pasirinkimas tikrai didelis. Be abejo, tai maloni problema, su kuria mielai norėtų susidurti bet kurios kitos rinktinės treneris.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad bene daugiausia Portugalijos rinktinėje priklauso nuo jaunojo Cristiano Ronaldo, kuris šį sezoną tiesiog varė vartininkus į neviltį. Per atrankos į Europos futbolo čempionatą ciklą Portugalijos žvaigždė įmušė 8 įvarčius, todėl karjerą rinktinėje baigusių Luiso Figo ir Pauletos trūkumas nelabai ir jautėsi. Turėdamas tokią stiprią saugų grandį, Portugalijos rinktinės treneris gali sau leisti prabangą žaisti taktine schema su vienu puolėju – 4-2-3-1.
Tiesa, priklausomai nuo situacijos portugalai gali pereiti prie 4-3-3, 5-4-1 ar net 3-4-3 schemos. Achilo kulnas rinktinei yra kairiojo krašto gynėjo pozicija, kurioje nežiba nei Marco Caneira, nei Jorge Ribeiro, nei Paulo Ferreira. Tuo tarpu Luisas Miguelis ir naujasis „Chelsea“ pirkinys Bosingwa kitame krašte žaidžia daug patikimiau. Viduryje varžovų puolėjams įsismaginti turėtų neleisti Ricardo Carvalho, Bruno Alves, Pepe arba Fernando Meira, o Portugalijos vartus nuo nekviestų svečių vizitų saugoti turėtų būti patikėta Sevilijos „Real Betis“ vartininkui Ricardo Pereirai.
Dėl žaidimo aikštės viduryje konkuruos Miguelis Veloso, Raulis Meirelesas ir Petit. Deco dėl vietos startinėje sudėtyje gali jaustis beveik ramus , nors Joao Moutinho irgi laukia savo valandos.
Neaišku, kas rungtyniaus atakos smaigalyje: labiau patyręs Nuno Gomesas, formą įgavęs Hugo Almeida ar Helderis Postiga, bet jau dabar galima beveik garantuoti, kad jiems progų komandos draugai tikrai sukurs, tad beliks jas tik paversti įvarčiais. Kad ir koks būtų vyriausiojo trenerio galutinis sprendimas, didžiulė konkurencija kone visose pozicijose yra neįkainojamas rinktinės privalumas.
News Bridgepix nuotr.
Balsas.lt prognozė
A grupę portugalai tikrai turi įveikti. Svarbu tik kokią vietą joje jie užims, nes gali atsitikti ir taip, kad jau turnyro ketvirtfinalyje jiems teks susigrumti su Vokietijos žaidėjais, todėl labai drąsiai prognozuoti, kiek toli gali nueiti portugalai, nėra taip lengva. Vis tik tenka pripažinti, kad su burtais L. F. Scolario auklėtiniams pasisekė: A ir B grupės „ant popieriaus“ atrodo tikrai silpnesnės nei C ir D. Tad jei portugalai demonstruos savo žaidimą ir sugebės tinkamai išnaudoti C. Ronaldo talentą, dar kartą pasiekti finalą jie tikrai yra pajėgūs.
