Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas dokumentą dėl Eurazijos Ekonominės Sąjungos, aktyviai propaguojamos Maskvos, įkūrimo pasirašė po Astanoje vykusių derybų.
Sutartis dėl naujos ekonominės sąjungos įsigalios nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, jeigu ją oficialiai ratifikuos šių trijų buvusių sovietinių respublikų parlamentai.
Šis aljansas bus įkurtas po daug mažesnio masto Eurazijos muitų sąjungos, kurią Rusija suformavo su Kazachstanu ir Baltarusija, siekdama sukurti laisvosios prekybos atsvarą 28 šalis vienijančiai Europos Sąjungai (ES).
„Mūsų susitikimas šiandien, be abejo, yra ypatingas ir, neperdedant, epochą kuriančios svarbos“, – Rusijos prezidentas pareiškė prieš tos sutarties pasirašymą Kazachstano sostinėje Astanoje.
Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas sakė laikantis naująją sąjungą „tiltu tarp Rytų ir Vakarų“.
„Trys valstybės susitarė užtikrinti laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimą, tartis dėl politikos svarbiausiose ekonomikos srityse: energetikos, pramonės, žemės ūkio ir susisiekimo“, – sakoma Kremliaus pranešime.
„Tai užbaigia didžiausios bendros rinkos suformavimą NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) erdvėje (turinčioje 170 mln. gyventojų), kuri bus naujas galingas ekonomikos plėtros centras“, – pridūrė Kremlius.
V.Putinas, kurio viltis įsiamžinti istorijoje įkūrus šią sąjungą aptemdė Ukrainos atsisakymas dėtis prie šio projekto, neigia pareiškimu, jog naujasis blokas yra mėginimas atgaivinti sovietinę imperiją, subyrėjusią 1991 metais.
Trijų naują sąjungą įkūrusių šalių bendras gyventojų skaičius yra didesnis nei 170 mln. žmonių, o jų jungtinis bendrasis vidaus produktas (BVP) – apie 2,7 trln. JAV dolerių. Kazachstanas ir Rusija yra naftą išgaunančios šalys.
Naujoji sutartis pagilins ryšius, užmegztus tarp tų trijų valstybių 2010 metais, kai jos pirmiausiai įkūrė muitų sąjungą.
Ekonominės sąjungos projektas yra itin simboliškas V.Putinui, kuris 2005 metais pavadino Sovietų Sąjungos subyrėjimą „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.
Tačiau V.Putinui nepasisekė įtraukti į šį projektą 46 mln. gyventojų turinčios Ukrainos, turinčios potencialiai stiprų pramonės sektorių, ir tai tikriausiai yra didelė Rusijos lyderio nesėkmė.
Praeitų metų lapkritį Ukrainą apėmė precedento neturinti krizė, kai tuometis prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES.
Galiausiai vasarį V.Janukovyčius buvo nuverstas ir tapo aišku, kad Kijevas nebesijungs prie šios sąjungos.
Be to, Kijevo santykiai su Maskva yra smarkiai įtempti dėl Rusijos netrukus po V.Janukovyčiaus vyriausybės žlugimo įvykdytos Krymo aneksijos.
Kitos buvusios sovietinės respublikos taip pat atsisakė prisidėti prie šio projekto, nors Armėnija ir Kirgizija dar svarsto tokią galimybę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
