Rusijos planuojama kurti Eurazijos sąjunga kelia daug iššūkių ne tik Europos Sąjungai, bet ir Lietuvai. Ši sąjunga gali riboti tiek ekonominius Lietuvos ryšius, tiek sukelti grėsmę Lietuvos užsienio politikos interesams.
Nuo SSRS žlugimo buvo bandoma reintegruoti buvusias šios sąjungos respublikas. Žlugus pirmajam bandymui - Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS) – 2010 m. buvo sukurta muitų sąjunga tarp Rusijos, Baltarusijos bei Kazachstano. Nuo pernai ši sąjunga įžengė į gilesnę integraciją – bendrą ekonominę erdvę – ir yra siekiama, kad iki 2015 m. šis darinys virstų pilnai veikiančia Eurazijos ekonominę sąjunga.
„Tai yra naujos kokybės projektas ir jis vertas ne tik analizės, bet ir klausimo, koks šio darinio poveikis pirmiausia ES ir, aišku, koks jo poveikis Rytų Europos partnerystei“, - teigė Laurynas Kasčiūnas, Rytų Europos studijų centro (RESC) studijos „Eurazijos sąjunga: iššūkis Europos Sąjungai ir Rytų partnerystės valstybėms“ vadovas.
Įtaka prekybai
Dar 2010 m. pradėjusi veikti muitų sąjunga nuskriaudė Lietuvos eksportą. Kuriant muitų sąjungą jos nares pasirinko protekcionizmo kelią, nes buvo pasirinkti tuo metu galioję Rusijos muitų tarifai, kurie buvo didesni už Baltarusijos bei Kazachstano importo muitais. Negana to, jie iki Muitų sąjungos įkūrimo buvo padidinti, teigiama šią savaitę pristatytoje studijoje.
Pagal Užsienio reikalų ministerijos duomenis, iškart po muitų sąjungos įsigaliojimo Lietuvos eksportuotojai veždami prekes į Rusiją papildomai sumokėjo 65 mln. litų. Dėl įsigaliojusių muitų sąjungos išorinio tarifo importo muitai lietuviškam eksportui į Rusiją padidėjo 30 proc., į Baltarusiją – 25 proc., o į Kazachstaną – 30 procentų.
Ypač buvo paveiktas Lietuvos eksportas į Kazachstaną, kuriame iki muitų sąjungos galiojo labai maži importo tarifai. Taip pat labai nukentėjo panaudotų automobilių eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją bei Kazachstaną.
Tačiau nepaisant blogėjančio prekybos režimo, atsigaunanti ekonomika lėmė, kad Lietuvos eksportas į visas muitų sąjungos šalis didėjo. Be to, gera žinia ta, kad Rusijai pernai įstojus į PPO turėtų būti sudėtinga toliau didinti importo muitus. Pagal PPO taisykles visi Rusijos, o kartu ir muitų sąjungos importo muitai turi būti įšaldyti dabartiniame lygmenyje.
Deja, didesnę žalą už padidėjusius muitus Lietuvos eksportui turi tai, kad Rusija piktnaudžiauja Rusijos naudojamomis sanitarinėmis priemonėmis, kurios yra daugeliu atveju nepagrįstos. Pavyzdžiui, pastaruosius kelis metus dėl Rusijos veterinarijos tarnybos sprendimo sustabdytas gyvų kiaulių ir kitų gyvulių eksportas ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų ES šalių.
Rizika Lietuvos politikai
Tiek problemų sukėlė trys muitų sąjungos šalys, bet Eurazijos sąjungos ketinimai platesni. Ji pirmiausia ketina pervilioti ES Rytų kaimynystės programoje dalyvaujančias šalis, pirmiausia, Ukrainą ir Moldovą.
Dėl to kyla rizika ir Lietuvos užsienio politikos interesams bei nacionaliniam saugumui. Visų pirma, silpnės buvusių posovietinių Rytų Europos valstybių politinis savarankiškumas.
„Muitų sąjunga reiškia viršvalstybinių institucijų ir sprendimų atsiradimą, – sakė studijos pristatyme Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. – Ukraina tapdama Muitų sąjungos nare, ji nebetenka savarankiškų sprendimų pasirašant sutartis su kitomis valstybėmis bei ES.“
Be to, Rusija gali perimti kitų Eurazijos sąjungos narių strategines ūkio šakas, pavyzdžiui, energetiką ar transportą, bei taip sustiprinti savo įtaką nuo tų ūkio šakų priklausančiose valstybėse.
Taip pat Eurazijos sąjunga trukdo Lietuvai skleisti europinių idėjų sklaidą savo kaimynystėje ir kuria alternatyvią sąjungą, kurios taisyklės nesuderinamos su ES.
„Akivaizdu, kad Eurazijos sąjunga – tai ant visiškai kitokių vertybinių ir politinių pamatų nei ES kuriamas darinys, todėl ES ir Eurazijos sąjungos sąveika – ne tik skirtingų politinių ar ekonominių, bet ir vertybinių sistemų konkurencija.“
Kita problema – Eurazija gali padėti autoritarinėms šalims išvengti ES spaudimo liberalizuoti savo santvarkas, paisyti žmogaus teisių. Jeigu ES pripažintų Eurazijos ekonominę sąjungą taptų sunkiai įmanoma derėtis su atskiromis sąjungos šalimis.
Tai labai susiję su mūsų kaimyne, paskutine Europos diktatūra – Baltarusija. Kol kas dėl politinių priežasčių intensyvesnis dialogas tarp ES ir Baltarusijos yra sunkiai įsivaizduojamas. Tai reiškia, kad dėl Baltarusijos ir kitos Eurazijos sąjungos narės negalėtų derėtis su ES arba Baltarusija teoriškai galėtų atkurti santykius su ES netiesiogiai per Eurazijos sąjungą.
