Pagaliau sulaukėme tikros metų laiko ir oro santuokos: jau gruodį panirome į neišbrendamus prieškario sniegynus, ir „Senelės pasakos„ aukso žuvys pažvelgė į mus iš po ledo. Tikra žiema su sniego tunelių šaligatviais ir poškančiomis tvoromis. Šią puikybę pamatėme ir atokiau nuo Lietuvos gruodžio 31 dieną, išlipę iš traukinio latviškame–estiškame Valgos–Valkos mieste. Kai ant apsilaupusios stoties pastato pamatėme trimis kalbomis (estiškai, latviškai ir rusiškai) užrašyta, kad esame sveikinami Europos Sąjungoje ir Estijos teritorijoje, supratome: atvykome.
Atvykome pasižiūrėti, kaip estai išsišoko į priekį, šį kartą iš sniego pusnies išnirdami su euro spindesiu akyse.
Iki Naujųjų buvo likę dar ketvirtis paros, bet jau sutemo ir estiška Valka spindėjo kaip Kalėdų eglutė. Prietemoje skendėjo Valkos šešėliai. Istorinė miesto dalis – pas estus, vadinasi, čia yra ką puošti. Puolėme prie bankomatų tikrinti, ar tiesa, ką girdėjome traukinyje: esą visą parą jie turėjo priminti karstus mirusiai estiškai valiutai. Taip ir buvo: visi šeši miestelio bankomatai švietė užrašu trimis kalbomis: “Uždaryta“ (trečioji kalba – ne latviška, o angliška).
Estai visuomet teisūs. Teisūs jau vien tuo, kad jų labai mažai, nėra nė milijono (kiek vokiečių prie Brandenburgo vartų naujametę naktį). Todėl čia viską lengva įsivaizduoti skaičiais. Jeigu šalyje vos apie 800 bankomatų, vienas juokas likviduoti nacionalinę valiutą per parą. Tad tapdama 17–ąja Europos valstybe, kuri įsivedė eurą, Estija neturėjo nė ką įveikti – net teritorijos ne kažin kiek (Suomijos rajonas). Didžiuotis prieš Švediją su Norvegija? Nėra ko, nes šios nesirengia atsisakyti savo tautinių valiutų.
Tad eilinį kartą klausimas sniego pusnyje: kuo estai geresni už mus, latvius su lietuviais? Atsakymą visi žinome, bet ne visuomet ištariame.
Giliausias estų sielos bruožas – saikingumas, racionalumas, kuris verčia žmogų būti nuobodesnį už karštakošius latvius, ypač lietuvius. Estas visuomet sutvarkys transportą, logistiką ir finansus, pradės darbą penkiomis minutėmis anksčiau, baigs dešimčia minučių vėliau. Vadinasi, ir gyvens turtingiau. Tik ar laimingiau? Vargu, nes racionalumas jo egoistiškas. Savo laime estas daugiau domisi tarp savųjų. Todėl jam sunku sugyventi net su savais rusais: niekur kitur nėra tiek daug rusakalbių, kurie net po 20 metų nenori tapti šalies piliečiais (apie 40 proc., kaip 2010 m. gruodžio 31 d. parašė “Postimees„). Štai kad ir pasienio Valka – ji gerokai rusiška, čia net katalikų bažnyčioje (ne tik stačiatikių) mišios vyksta ir rusų kalba.
Ir vis dėlto puikumėlis Valkoje, kur trys dideli prekybos centrai: “Maxima“, “Rimi„ ir “Selver“. Jie aptarnauja 15 000 gyventojų. Piečiau, Latvijos Valgoje, – tik vienas centras “Mego„ ir nedidukė „Maxima“. Vadinasi, po latvišku dangumi tris kartus mažiau žmonių, o ir tų dažnas traukia dirbti bei gydytis į Valką. Eina Seminarų gatve arba per apledijusią Pedelės upelę, pro akmenį su užrašu “Walk 400„. Estijos pusėje ūžia mėsos kombinatas, siuvimo fabrikas, įvairių ūkio padargų gamyba, logistikos firma, kažkokia chemija ir dar daug kas.
Estijoje – keturios mokyklos, kurios yra nacionalinės pusiausvyros liudininkės: dvi estiškos (pagrindinė ir gimnazija), dvi rusiškos (pagrindinė ir gimnazija). Dirstelėjęs į Latviją matai: praėjusių metų biudžetas prarijo rusų pagrindinę, ir liko tik pilnos programos latviška gimnazija. Žodžiu, latviai tautinę problemą “išsprendė“.
“Valkoje mūsų yra du trečdaliai! – sausio 1–ąją išpūtė dūmą šalia “Rimi„ stovintis rusų vyrukas. – Estai tyčia mažina mūsų skaičių, jų čia dvigubai mažiau. Mūsų – dešimt tūkstančių. Neteisybė!“ Ir paprašė 3 kronų. Tada pasikrapštė pakaušį ir raugtelėjo: “Duok šia istorine proga 20 euro centų„.
Tačiau Estijos Valkoje gera visiems. Latvių Valgos viešbutėlio “Otrā elpa“ (“Antrasis kvėpavimas„) šeimininkė, iškepusi mums pirmąją 2011 m. kiaušinienę, liūdnai palingavo galva: “Dar vakar estų “Selver“ už tą pačią kainą pirkome ne vieną, kaip mūsų “Maximoje„, bet du batonus. Dabar baigėsi mūsų biznis“. Pasienio gyventojai – geriausi verslininkai.
Šių metų pirmąsias minutes Estijos premjeras A.Ansipas kartu su Lietuvos ir Latvijos kolegomis pirmas prisispaudė prie bankomato ir išplėšė nuo jo liežuvio 20 eurų. Tą patį padarė ir Lietuvos bei Latvijos premjerai. Pasikuklino vyrai, nes bankomatų langeliuose įrašytos sumos nuo 10 iki 300 eurų.
Estų ekonominis entuziazmas provokuojamas Suomijos kaimynystės. Regis, estai netrukus užpils Suomių įlanką, kad taptų didžiojo kaimyno provincija. Gal tai ir nutiks. Todėl mums su latviais reikia daugiau žiūrėti vienam į kitą, o ne į estus. Baltų brolių (o ne „sesių„) sąjunga būtų išganinga. Tačiau mes nematome vieni kitų net per TV (tačiau matome Baltarusiją ir Ukrainą, ką jau kalbėti apie Lenkiją!). Ir nežinia, ką daro Baltijos Asamblėja, kuri per 20 metų nesugebėjo atverti Lietuvos ir Latvijos oro erdvės.
Dabar latviai iš Valgos juda į estų Valką. Gruodžio 31–osios vakarą latviškoje “Maximoje“ nualpo moteris. Atvykusi greitoji pareiškė, kad nelaimingajai teks sutikti Naujuosius Estijoje, – ten vežami visi, kurie turi kažkokį „europolisą„. Bet nelaimingoji, išgirdusi “Igaunijā“ (Estijon), pašoko, nusipurtė iš alkoholinės epilepsijos ir ėmė šaukti: „Neturiu to jūsų draudimo! Vežkite į Valmierą!„ Žodžiu, per pūgą į Vidžemės sostinę Valmierą, už 50 km.
Tokia ta vargo integracija.
Arvydas JUOZAITIS
