Vasario 16 d. Europos Parlamentas pritarė Paslaugų direktyvos vidaus rinkoje projektui. Tiesa, pritarta ne itin didele persvara. Už balsavo 394 parlamentarai, prieš – 215, susilaikė 33. Balsuojant už galutinį projektą išsiskyrė ir lietuvių pozicijos.
Svarbiausi Lietuvai ir kitoms naujoms šalims buvo tarpiniai balsavimai dėl atskirų straipsnių, numatančių galimybę įkūrus paslaugų įmonę užsienyje vadovautis savo šalies įstatymais. Svarbus buvo ir kitas balsavimas dėl supaprastinto darbuotojų komandiravimo. Šiems balsavimams naujųjų šalių balsų pritrūko, nes senųjų šalių konservatoriai ir socialistai palaikė tariamąjį „kompromisą“, kuris iš tiesų mažina paslaugų judėjimo laisvę. Taip buvo pristabdytas ES integravimo procesas, mat kertiniai ES kūrimo sutarties akmenys būtent yra asmenų, kapitalo, prekių ir paslaugų laisvas judėjimas.
Tad balsuojant už galutinį direktyvos projektą, daug balsų prarasta, nes vieniems jis atrodė per daug laisvių suteikiantis, kitiems – per daug tas laisves ribojantis. Sutikdamas, kad paslaugų judėjimas per daug ribojamas, vis dėlto balsavau už šį direktyvos projektą. Taigi lietuvių nuomonės (kaip ir kitų šalių parlamentarų) išsiskyrė ne dėl esminių klausimų, kurie buvo atmesti tarpiniais balsavimais, bet tik dėl galutinio projekto – esą ar verta priimti per mažai liberalią direktyvą?
Mano nuomone, verta. Iki šiol paslaugų judėjimas ES viduje yra faktiškai nereglamentuotas. Ši direktyva deda pagrindus paslaugų teikimo liberalizavimui. Atmetus projektą, būtume grįžę į pradinę padėtį. O dabar atsiveria galimybė tobulinti šį projektą ir tęsiant jo svarstymą bandyti atkovoti tai, ko nepavyko pasiekti tarpiniais balsavimais. Atmetus pradinį Direktyvos projektą, būtume praradę vias viltis. O juk tai daugelio profesijų atstovų viltis dirbti ne vien savo šalyje, o visoje ES ir naudotis bendros rinkos privalumais.
Apskaičiuota, kad liberalizavus paslaugų sektorių, ES šalyse atsirastų 0,6 mln. naujų darbo vietų (ES šiandien – 20 mln. bedarbių). Bet senųjų Europos valstybių atstovai supranta, kad daugiausiai naudos čia turės naujosios valstybės. Postkomunistinės šalys veržlesnės, čia mažiau tingumo, išlepimo ir daugiau iniciatyvos. Pripažinkime faktą – senoji Europa mūsų!
Šiandien Europos piliečiai turi vis daugiau skepticizmo dėl ES gebėjimų. Europos Konstitucijos svarstymas sustojo, Lisabonos procesas merdi, finansinė 2007-2013 m. perspektyva užstrigo. Pripažįstama, kad Paslaugų direktyva – svarbiausias šios Europarlamento kadencijos projektas. Todėl, manau, būtų kvaila Europos piliečiams dar kartą demonstruoti savo neveiksnumą. Atmetę šį projektą, naujo nebūtume sulaukę iki kitų Europarlamento rinkimų...
Reikia pripažinti, kad jau ir dabar galima teikti paslaugas kitose ES šalyse. Tačiau kad nėra vieningo reglamentavimo, kiekvieną ginčytiną atvejį sprendžia teismai. Tai pats ilgiausias ir brangiausias kelias aktyviam verslininkui ir pats patogiausias būdas nedaug už ką atsakančiam biurokratui. Todėl Paslaugų direktyva padės įvesti vienodas ir privalomas taisykles visiems, mažindama gaišatį ir ekonomines sąnaudas. Kai matai, kaip entuziastingai bandoma vienodinti reikalavimus pakavimo įrangai, automobilių bamperiams ar galvų atlošams ir kaip vengiama suvienodinti taisykles paslaugų sektoriuje, supranti, kiek dar daug primityvaus socializmo Europoje!
Dažnai, svarstant kokį projektą Europos Parlamente, išgirsti pasakymą – geriau jokio dokumento nei toks. Dėl Paslaugų direktyvos projekto pasakysiu atvirkščiai – geriau toks dokumentas nei jokio...
Dr. Eugenijus Gentvilas, Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys, frakcijos pirmininko pavaduotojas.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
