Antradienį (sausio 17 d.) Europos Parlamentas atmetė G.Catania pranešimą dėl Europos pilietybės. Tai reikšmingas pasiekimas, nes priėmus šį dokumentą, kai kurių Europos valstybių politikoje galėjo prasidėti esmingos permainos.
Iš esmės šį dokumentą inicijavo Europos Komisija, o Parlamentas galėjo teikti pataisas jam ir pritarti arba atmesti.
ES pilietybės idėja plėtojama jau nuo Mastrichto sutarties 1992 m. vasario 7 d., kurioje buvo pažymėta, kad "kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis". Kiek vėliau Amsterdamo sutartimi buvo papildyta, kad ES pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją tik papildo.
ES pilietybe stengiamasi išspręsti problemas ypač išryškėjusias po piliečių ištarto "ne" Konstitucijai Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Tikimasi, kad pilietybė stiprins ES ir jos gyventojų tarpusavio pasitikėjimą, suteiks didesnę reikšmę politinės ir teritorinės bendrijos buvimui, skatins piliečius aktyviau dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose ir apskritai, daugiau domėtis Europos gyvenimu.
Tačiau tas Komisijos noras visus Europos gyventojus sudominti Europos gyvenimu įgijo kuriozišką išraišką. Kaip žinome, visose valstybėse yra asmenų, kurie neturi tos šalies pilietybės. Jų yra ir visose Europos Sąjungos šalyse. Gausu ir tokių asmenų, kurie yra iš trečiųjų šalių ir neturi nė vienos ES valstybės pilietybės.
G.Catania pranešime buvo siūloma tokius asmenis pripažinti Europos piliečiais, jei jie bent 5 metus pragyveno vienoje iš ES šalių. Ne gana to, buvo siūloma šiems asmenims suteikti teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ir... būti renkamais į šį Parlamentą!
Pasižiūrėkime, iš kur tie trečiųjų šalių asmenys ES valstybėse. Prancūzijoje, Belgijoje, D.Britanijoje, Olandijoje tai daugiausiai žmonės iš jų valstybių kolonijų. Suprantama, atsisakius kolonijų, tų šalių piliečiai kaip kompensaciją gavo teisę atvykti į turtingas šalis ir gyventi ten bei dirbti. Daugelis iš jų gavo naujosios šalies pilietybę ir jau dabar turi visos Europos piliečiams būdingas teises. O dalis pilietybės nenorėjo imti, tad keistai atrodo noras suteikti jiems visapusiškas teises, nors šie asmenys neparodė savo lojalumo juos priėmusiai valstybei.
Yra ir kita asmenų be pilietybės grupė- žmonės atvykę į Austriją, Vokietiją, Skandinavijos šalis kaip pigi darbo jėga. Tiesa, tokia buvo šių šalių politika- senstančioms visuomenėms reikėjo jaunų ir už mažesnį atlyginimą dirbančių žmonių. Vėlgi, ne visi jie priėmė savo naujosios šalies pilietybę. Galima juos ir suprasti- juk koks nors serbas, dirbantis Vokietijoje, tikisi grįžti į gimtinę, tad ir neprašo naujos pilietybės.
Tačiau yra ir trečia asmenų be pilietybės grupė. Ir ji yra didžiausia Baltijos šalyse, ypač Latvijoje. Tai daugiausia rusų tautybės žmonės, atvykę į mūsų šalis sovietinės okupacijos metais. Jiems buvo sudaryta galimybė gauti Lietuvos, Latvijos ar Estijos pilietybę, bet žinome jų motyvus, kodėl jie atsisakė tokios galimybės. Ne kartą girdėjome didžiarusiškus pasisakymus, V.Žirinovskio lygio retoriką apie Baltijos šalių nepriklausomybę, svajones apie revanšą ir t.t.
Taigi, žmogaus teisėmis labai besirūpinanti Europos Komisija pareiškė didelį rūpestį tais asmenimis, kurie nerodo jokio lojalumo šalims, kuriose gyvena. Komisija, kuri save laiko labiau dešiniąja ir liberalia, susipainiojo elementariuose dalykuose ir sudėjo į vieną lentyną "gastarbaiterius", okupuotų ir kolonizuotų šalių piliečius ir okupaciją vykdžiusios šalies (Rusijos) piliečius. Ir dar pasiūlė jiems suteikti tas pačias teises Europoje, kaip ir ES valstybės narės piliečiams, nors savo gyvenamojoje šalyje jie griežia dantimis ir laukia pakartotinės okupacijos.
Natūralu, kad tokį keistą EK pasiūlymą su entuziazmu palaikė Italijos Komunizmo atkūrimo partijos narys G.Catania ir kiti komunistai. Nenatūralu, kad tokias idėjas palaikė bemaž pusė viso Europos Parlamento narių. Balsavimus už kertinius straipsnius pavyko laimėti vos kelių balsų persvara.
Kas galėjo nutikti, jei balsavimo rezultatai būtų kitokie? Ogi tai reiškia, kad jau 2009 m. Europos Parlamente nemažai vietų turėtų, pavyzdžiui, Alžyro piliečiai, gyvenantys Prancūzijoje, Kongo piliečiai, gyvenantys Belgijoje ir, žinoma, Rusijos piliečiai, gyvenantys Latvijoje.
Kaip pasakė Latvijos europarlamentarė I.Vaidere, "Europos Parlamente yra promaskvietiškų jėgų". Ir iš tiesų, tokių nuostatų priėmimas neskatintų Rusijos piliečių įgyti Lietuvos ar Latvijos pilietybę. Dar daugiau- Europos piliečiams būdingų pilietinių teisių suteikimas paskatintų trečiųjų šalių gyventojų migraciją į Baltijos šalis.
Na, bet dabar jau aišku, kad bent jau nuo kitos kadencijos Europarlamente dar nebalsuos Rusijos, Kongo, Burundžio ir Indonezijos piliečių frakcija.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
