Baltijos jūros dugne gulintis cheminis ginklas sulaukė vieno iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) komitetų dėmesio - aplinkosaugą kuruojančio komiteto nariai patvirtino pranešimą ir rezoliuciją, kuriuose aptariamos grėsmės ekologiniam saugumui.
Galutinį žodį dar turi tarti ETPA.
Jeigu rezoliuciją patvirtintų ETPA, o vėliau ir Ministrų komitetas, tuomet Didžiosios Britanijos, JAV vyriausybių bei NATO būtų prašoma išslaptinti informaciją apie palaidoto cheminio ginklo vietas Baltijos jūroje, o ET valstybės turėtų parengti specifinius veiksmų planus kiekvienai vietai, kur glūdi ginklo kapinės.
"Dar praėjusiais metais išaiškėjo, kad apie 80 proc. palaidoto cheminio ginklo Baltijos jūroje koordinatės JAV ir Didžiosios Britanijos yra įslaptintos, todėl neįmanoma nustatyti ginklo vietos ir būklės. Gruodį komitetas į posėdį kvietė NATO atstovus paaiškinti šią situaciją, tačiau jie neatvyko ir nesiteikė jokiais kitais būdais pateikti šios informacijos", - sako Lietuvai ETPA atstovaujantis G.Jakavonis.
Pasak parlamentaro, cheminio ginklo koordinatės padėtų nustatyti, ar Vokietijos ir Rusijos Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis "Nord Stream" nekelia ekologinės grėsmės.
"Jeigu NATO ir toliau ignoruos ETPA ir neišslaptins palaidoto cheminio ginklo koordinačių, dujotiekių tiesimas Baltijos jūros dugnu bus labai pavojingas. Be to, negalėdami ištirti ten esančio cheminio ginklo būklės, negalėsime apsisaugoti nuo galimos ekologinės katastrofos", - įsitikinęs G.Jakavonis.
Baltijos jūros dugnu numatomas tiesti dujotiekis Lietuvai kelia susirūpinimą, nes, viena vertus, gali sukelti ekologinę katastrofą, kita vertus, izoliuoja Baltijos valstybes nuo bendro Europą ir Rusiją jungiančio energetikos tinklo.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, antihitlerinė koalicija Baltijos jūroje nuskandino maždaug 40 tūkstančių tonų cheminių ginklų. Didžiausios kapavietės yra į rytus nuo Bornholmo ir pietryčius nuo Gotlando salos. Manoma, kad paskandintuose sviediniuose, bombose ir kituose sprogmenyse buvo maždaug 13 tūkstančių tonų nuodingų cheminių medžiagų.
Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros šalyse nuogąstaujama, kad šioms medžiagoms patekus iš irstančių sviedinių į aplinką kiltų didžiulė ekologinė katastrofa. Nuogąstavimus sustiprino Rusijos ir Vokietijos projektas tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.
Lietuvos aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro duomenimis, viena iš kapaviečių yra už 70 jūrmylių (129 km) į vakarus nuo Lietuvos krantų. Šioje vietoje, į pietryčius nuo Gotlando salos, Sovietų Sąjungos karinės pajėgos už borto iš baržų išmetė apie 2000 tonų svorio (1000 tonų aktyvios medžiagos) cheminio ginklo. Aviacinės bombos, artilerijos sviediniai buvo išmėtyti 1200 kvadratinių kilometrų plote, iš kurio mažiau kaip dešimtadalis priklauso Lietuvos ekonominei zonai. Šis sąvartyno plotas gali būti dar labiau išplitęs, kadangi dėžės ir konteineriai buvo skandinami laivams plaukiant arba jiems dreifuojant.
JAV ir Didžioji Britanija, kartu su buvusia Sovietų Sąjunga laidojusios cheminį ginklą, šią operaciją įslaptino 50 metų terminui. ETPA aiškinamojo memorandumo projekte konstatuota, kad 1997 metais Didžiosios Britanijos gynybos ministerija ir JAV gynybos departamentas įslaptinimo terminą pailgino dar 20-čia metų.
