„Manau, kad sąžiningai ir atsakingai žiniasklaidai tikrai nėra ko baimintis, toks pažeidimas būtų konstatuojamas tik kraštutiniu atveju, jei sąmoningai, piktybiškai siekiama pažeminti dalykinę reputaciją“, – trečiadienį pataisą aptariančio Seimo Kultūros komiteto posėdyje sakė G.Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
Pasak jos, dabartiniame teisiniame reguliavime yra spraga, nes Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba negali konstatuoti dalykinės reputacijos pažeidimo, o skundų dėl juridinių asmenų reputacijos pažeidimų sulaukiama vis daugiau. Pasak inspektorės, pernai buvo gauti 27 tokie skundai, o šiemet – jau trylika.
„Tarnybos požiūriu, Visuomenės informavimo įstatyme yra spraga, nes nėra nuostatos, draudžiančios skelbti juridinio asmens reputaciją pažeidžiančią reputaciją, šio straipsnio dalis siejama tik su fizinio asmens su garbės ir orumo įžeidimu“, – sakė G.Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
„Mūsų manymu, dalykinės reputacijos pažeminimas ne menkesnis pažeidimas nei garbės ir orumo įžeidimas, todėl Visuomenės informavimo įstatymo požiūriu turi būti suvienodintos tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teisės. Užpildžius spragą būtų efektyvi juridinių asmenų reputacijos gynyba žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje ne teisminiu keliu“, – pabrėžė inspektorė.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, draudžiančią skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią dezinformaciją ar informaciją, registravo Seimo Kultūros komiteto nariai, tačiau jos pirminė iniciatorė – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.