Norvegija peržiūrėti įstatymus neskuba
Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžusi, kad su tokiomis pačiomis problemomis, kaip Lietuva, kai Norvegijoje iš tėvų atimami vaikai ir perduodami globėjams, susiduria ir Čekija, Latvija, Lenkija bei kai kurios kitos šalys, ji sakė, kad Strasbūre vykusioje Europos Tarybos (ET) sesijoje buvo priimta rezoliucija, skirta vaikų paėmimo iš šeimos problemoms spręsti, o Lietuvos atstovų iniciatyva buvo įregistruota deklaracija, kurioje Norvegija raginama pasirašyti Hagos konvenciją. Ją, pasak B. Vėsaitės, pasirašė 10-ies šalių parlamentarai.
„Aš raginau ir Norvegijos delegacijos narius pasirašyti deklaraciją, deja, jie atsisakė“, – pridūrė politikė. Ji bei spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi Seimo narė Orinta Leiputė taip pat informavo, kad Norvegijos parlamento nariai teigė, jog šią konvenciją ratifikuos tik 2016 metais, o iki tol bus keičiami įstatymai, nors anksčiau buvo žadama, kad prie konvencijos šalis prisijungs jau šiemet.
Parlamentarė pabrėžė, kad sesijoje buvo aptariamos situacijos, kai vos gimę vaikai paimami iš šeimos, nutraukiami ryšiai su šeima ir kitos skaudžios problemos. „Būtent vienišos mamos, kurios emigruoja su vaikais į Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Daniją, kuri jau yra ratifikavusi Hagos konvenciją, bet ne visada ją vykdo, siekdamos įsitvirtinti tos šalies darbo rinkoje, pažeidžia tos šalies įstatymus. Pavyzdžiui, jei Didžiojoje Britanijoje auklė dėl streiko pavėluoja kokiu pusvalandžiu, vaikelis paliekamas pusvalandžiui, ir kaimynai bematant apskundžia“, – pasakojo ji. O tada jau ima veikti tos šalies įstatymai, kuriuos emigrantai ne visada žino.
ET rezoliucijoje, sakė B. Vėsaitė, pabrėžta, kad vaiko kilmės šalis sprendžiant apie jo globą turėtų būti pagrindinė. „Jungtinių Tautų teisių konvencijoje įvaikinimas kitoje šalyje laikomas paskutine priemone. Be to mes raginome vaiko teisių priežiūros institucijas teikti informaciją atitinkamos šalies, taigi ir Lietuvos, vaiko teisių institucijai.“, – sakė B. Vėsaitė. Ji pridūrė, kad akcentuota ir tai, jog reikia atsižvelgti vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.
„Jei vaiko kilmės šalyje, Lietuvoje, yra giminaičių, kurie gali globoti vaiką, jis tikrai neturi būti paliekamas Norvegijoje“, – akcentavo b. Vėsaitė.
Norvegai tėvų balso negirdi
Spaudos konferencijoje dalyvavusi mama Loreta, kuri pati parsivežė dukrą iš Norvegijos, kur ją buvo atėmusios vaiko teisių apsaugos tarnybos, sakė, kad netiesa, jog tėvai nebendradarbiauja su Norvegijos institucijomis, tačiau nereaguoja būtent norvegai.
,,Tėvai, netekę vaikų labai bendradarbiauja su tos šalies institucijomis. Tačiau jų institucijos nereaguoja. Kodėl mes buvom priverstos pasiimti vaikus? Mes matom vaiko kančią, o norvegai į tai nereaguoja. Atima vaiką nežinia už ką ir nepaaiškina. Tai jie nebendradarbiauja. (…) Mažas vaikas per metus nepriprato prie tos globėjų šeimos. O per pasimatymus buvo tik ašaros“, – sakė vaiką susigrąžinusi mama.
O.Leiputės teigimu, problema ta, kad Norvegijoje laikoma, jog jei vaikas metus praleidžia pas laikinuosius globėjus, „šansų jis bus sugrąžintas į biologinę šeimą beveik nėra, nes norvegai traktuoja, kad vaikas priprato, integravosi, atsirado ryšys su nauja šeima, todėl jo gražinimas biologinei šeimai būtų vaiko teisių pažeidimas, praktiškai po metų šansų nebelieka“.
Čekija siūlo skųstis Žmogaus teisių teismui
Seimo narė B. Vėsaitė pasakojo, kad čekai kviečia kitas šalis prisijungti prie jų iniciatyvos ir apskųsti nederamą šalių vaikų apsaugos tarnybų elgesį atimant emigrantų vaikus Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT). Kreiptis į EŽTT būtų galima, jei atitinkamą rezoliuciją priimtų Seimas arba sprendimą kreiptis priimtų pati Vyriausybė. Pasak ją konsultavusių teisininkų, „tai būtų precedentas, bet kadangi tokie atvejai dažnėja, ko gero tas klausimas būtų nagrinėjamas“.
O. Leiputė pabrėžė, kad būtina siekti, kad tais atvejais, kai vaiko negali prižiūrėti tėvai, pirmiausia būtų svarstoma, ar juos globoti gali šeimos nariai – biologinė šeima, o B. Vėsaitė pridūrė, kad jei jau reikia spręsti, su kuo gyvens vaikas, labai svarbu, jei vaiko amžius leidžia, paklausti jo paties, kokioje šalyje ir su kuo jis norėtų gyventi.
Seimo narių teigimu, su panašiomis problemomis, kai Norvegijoje atimami vaikai, susiduria ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Čekija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys.
