Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Ar statyti naują atominę elektrinę, pirmiausia tvirtai turi nuspręsti Lietuvos Vyriausybė ir visuomenė, tada savo žodį tars ir regiono partneriai – taip sako Vilniuje viešintis Estijos Ekonomikos ir transporto ministras Juhanas Partsas.
Su kolega iš Estijos susitikęs energetikos ministras tikina, kad Lietuva regiono partneriams yra išsakiusi savo nuomonę ir pateikusi konkrečius siūlymus dėl projekto, o energetikos bendrovių apsisprendimo lauks iki liepos pradžios.
Prieš kelerius metus visokeriopai skubinę naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje dabar kaimynai estai kartoja – projektas būtinai turi būti komerciškai patrauklus, kad naujosios jėgainės elektra galėtų konkuruoti rinkoje.
„Kuriame bendrą elektros rinką, taigi ir gaminama elektra turi būti konkurencinga joje. Tai svarbiausia projekto problema. Jei jos neišspręsime, bus labai sunku ką nors paskatinti investuoti į šį projektą“, – teigia Estijos ekonomikos ir transporto ministras Juhanas Partsas.
Anot J. Partso, ne mažiau svarbu, kad pati Lietuva – jos visuomenė ir Vyriausybė aiškiai apsispręstų, nori naujos atominės ar ne. Kitu atveju, anot Estijos ministro, projektą gali ištikti maždaug prieš dešimtmetį Austrijoje pradėtos statyti atominės likimas. Ši taip ir nepradėjo dirbti, nes žmonės pasakė nenorintys branduolinės energetikos.
„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, šalies šeimininkės atsakomybė svarbiausia. Aš raginčiau Lietuvos Vyriausybę labai aiškiai pasakyti, ar ji nori investuoti į šį projektą, ar ne. Jei tai nėra labai aišku, sunku ir mums, ir Estijos bendrovėms vertinti projektą kaip galimybę“, – dėstė ministras.
Svarstymai, ką daryti su Visagino atominės projektu, Lietuvoje prasidėjo po pernai patariamajame referendume išreikštos neigiamos gyventojų nuomonės. Nenusprendusi, ką daryti su tokiais referendumo rezultatais, Vyriausybė apsiribojo naujais mokslininkų skaičiavimais ir jų pagrindu pasiūlė regiono partneriams bei strateginiam investuotojui pagerinti projekto finansavimo sąlygas ir ieškoti būdų, kaip sumažinti naujosios elektrinės energijos savikainą. Anot energetikos ministro, tokie siūlymai yra išsakyti ir estams, ir latviams.
„Visų pirma reikėtų atsakyti į klausimą, ar šitas projektas yra tęsiamas. Iš mūsų pusės buvo labai aiškiai išsakyta pozicija, kad Lietuvos energetiniame mišinyje gali būti branduolinė energetika. Vyriausybė patvirtino dvi sąlygas, kurios buvo labai aiškiai išsakytos mūsų partneriams: sumažinti savikainą ir pagerinti finansavimo sąlygas. Kalbame apie kompleksą: kad atsirastų bendras verslo planas, kur visi partneriai gautų atsakymus į visus savo klausimus“, – kalbėjo Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.
Pasak J. Neverovičiaus, ministrų susitikimuose sutarta, kad toliau pokalbius dėl projekto konkurencingumo, finansavimo sąlygų gerinimo turėtų tęsti bendrą projekto įmonę ketinančios steigti energetikos bendrovės. Jų apsisprendimo bus laukiama iki liepos pradžios. Bendrus regiono energetikos projektus, tarp jų ir būsimosios atominės statybą, dar šią savaitę ketina aptarti Latvijoje susitikę visų trijų šalių premjerai.
